Muzikos mokytojas kaip lyderis ugdymo procese

Tyrimo aktualumas. Informacinės technologijos, užpildančios mokinių gyvenimus ir lemiančios moksleivių mentaliteto pokyčius labai aktyviai kelia klausimą apie šių dienų mokytoją. Tuo pačiu tai kelia susirūpinimą kalbant ne tik apie šiuolaikinį, bet ir ateities mokytoją.

Šiuolaikinėje visuomenėje mokytojas prarado anksčiau turėtą itin aukštą vertę bei gerbtinos ir paklausios specialybės vardą. Visgi, išlieka neginčytinas faktas, kad mokytojų dėka auga, tobulėja ir bręsta naujoji karta. Pastaroji yra valstybės ateitis, pagrindas ir visuomenės gerovė. Todėl Lietuvoje, pastaruoju metu, daugėja kalbų apie nenutrūkstamą švietimo sistemos modernizavimą, tobulinimą ir pokyčius. Pastarieji itin reikalingi šaliai žengiant į koja kojon su kitomis pasaulio valstybėmis, siekiant išmokti bendradarbiauti, konkuruoti ir įsitvirtinti globaliame pasaulyje. Aktualia tema tampa ne atskiri švietimo sistemos elementai – mokytojai, mokiniai – o bendra švietimo lyderystė visoje švietimo sistemos grandyje (LR Švietimo Ministerija, 2013).

Tyrimo problema. Mokytojas – vedlys, tačiau XXI amžiuje mokytojo autoritetas smuko, sumažėjo pedagogikos studijas besirenkančiųjų studentų, todėl tapo aktuali kvalifikuotų pedagogų paieška mokyklose. Ypač specializuotų dalykų, tokių kaip muzikos mokytojas ir kita.

Temos ištirtumas. Mokytojo kaip lyderio sampratas nagrinėjo užsienio mokslininkai Brekelmans M., Brok P. den, Tartwijk J. van & Wubbels T. (2005). Taip pat Jackson T., Burrus J., Bassett K., Roberts R. D. (2010). Lietuvoje šią temą – mokytojas kaip lyderis ir bendrai lyderystės sampratą analizavo Jovaiša L. (2015), Mockuvienė T. (2014), Leonavičius R. (2013), Pačėsa N. (2012) ir Dirsytė I. (2009). Konkrečiai apie muzikos mokytojo kaip lyderio gebėjimus analizavo Talalienė Ž., Šečkuvienė H. (2015).

Darbo objektas: Mokytojas kaip lyderis.

Pagrindinis šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką ugdymo procese turi muzikos mokytojas, kuris tuo pačiu turi ir lyderio savybių, yra lyderis.

Tikslui pasiekti iškelti tokie darbo uždaviniai:

1. Išryškinti šiuolaikinio mokytojo sampratą muzikinio ugdymo kontekste;

2. Atskleisti mokytojo kaip lyderio vaidmens reikšmę muzikiniame ugdyme.

Darbo problema: kodėl šiuolaikinėje visuomėje sudėtinga mokytoją laikyti lyderiu.

Tyrimo metodai:

1. Teoriniai. Mokslinės (pedagoginės, psichologinės) metodinės ir metodologinės literatūros analizė, švietimo dokumentų analizė.

2. Empiriniai. Kokybinė tyrimo duomenų analizė.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti išsikeltą darbo tikslą, uždavinius ir teisingai išanalizuoti darbo problematiką, buvo pasitelkti šie darbo metodai: sisteminė literatūros analizė ir lyginamoji pirminių duomenų analizė, kuria analizuoti teoriniai ir metodologiniai temos aspektai. Atliktas kokybinis tyrimas (anketavimas), kuriuo buvo siekta išsiaiškinti koks muzikos mokytojo vaidmuo muzikiniame ugdyme ir įvertinti ryšį tarp mokytojo ir skirtingo amžiaus moksleivių ugdymo procese.

Darbe naudoti informaciniai šaltiniai: mokslinės literatūros šaltiniai (vadovėliai, straipsniai, monogramos), Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro pateikta informacija bei atliktų tyrimų duomenys.

Kursinis darbas užbaigiamas išvadų ir pasiūlymų pateikimu.