Ugdymas kaip socialinis reiškinys

Įvairiuose moksliniuose šaltiniuose pastebėta, kad ugdymas yra socialinis reiškinys, kuriantis žmogų, kaip asmenybę tuo metu, kai jis bendraudamas sąveikauja su jį supančia aplinka bei įvairiomis žmonijos kultūros vertybėmis. Žmogus nuolat norėjo tubulėti, šimtmečius siekė tiesos, grožio, harmonijos, vertybėse įkūnijo tauriausius savo bruožus. Todėl, šios vertybės, kaip visuomenės raidos patyrimo rezultatas, ilgainiui tapo sudedamąja individo ir visuomenės dalimi.
„Ugdymas ya tikslinga ugdytojo ir ugdytinio sąveika, gėrybėmis brandinanti žmogaus biofizinę sandarą, psichiką, santykius, kultūrą ir dvasią.“ (Jovaiša L., 2001, p. 8). Ugdymas, atsiradęs kartu su visuomene, yra neatskiriamai susietas su jos raida ir didele dalimi įtakoja jos progresą, raidą ir ateitį.
Savo darbuose ugdymo filosofijai ir problematikai daug dėmesio skyrė Lietuvos: Rajeckas V., Jovaiša L., Bitinas B., Šalkauskis S., ir užsienio: Howard A. Ozmon, Samuel M. Craver ir kt. mokslininkai.
Temos aktualumas: šiandienos ugdymo mokslų sistemoje yra reikšmingas darnaus mokslo apie žmogaus ugdymą kūrimas.
Darbo tikslas: apibūdinti ugdymą kaip socialinį reiškinį.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti teorinius ugdymo pagrindus.
2. Charakterizuoti ugdymo reiškinį.
3. Detalizuoti ugdymą kaip socialinį reiškinį.