Socialinių bendravimo įgūdžių ugdymas vaikų dienos centre

Individo gyvenimo kokybė, gebėjimas tinkamai rūpintis savimi, spręsti kasdienio gyvenimo klausimus, kylančius sunkumus priklauso nuo asmens socialinių bendravimo įgūdžių ir jų išsivystymo lygio. Socialiniai bendravimo įgūdžiai dažniausiai suvokiami kaip visuma tam tikrų elgesio modelių, kurie įgalina žmogų adekvačiai elgtis, kurti pozityvius santykius su aplinkiniais, prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo reikalavimų. Tai pabrėžia ir šių įgūdžių ugdymo svarbą.
Pasirinkta tirti vaikų socialinių bendravimo įgūdžių ugdymą Vaikų dienos centruose, kadangi Vaikų dienos centrai – tai viena iš efektyviausių socialines paslaugas teikiančių institucijų, kuri sudaro tinkamas sąlygas ugdyti įgūdžius tų vaikų, kurie neturi tokių galimybių šeimoje. Mano nuomone, analizuoti šią sritį aktualu dėl to, kad Lietuvoje daug vaikų auga rizikos grupės šeimose, kurios nesugeba tinkamai atlikti savo funkcijų. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 2010 m. pabaigoje Lietuvoje socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo 11121 šeima; jose augo 24222 vaikai. Rizikos grupės šeimose vaikai neturi tinkamų elgesio modelių pavyzdžių, patiria nepriežiūrą ir pedagoginį apleistumą, stebi netinkamą tėvų gyvenimo būdą. Todėl socialinės rizikos vaikai dažniausiai stokoja pagrindinių socialinių ir bendravimo įgūdžių. Mano, kaip būsimo socialinio pedagogo, veikla labiausiai yra nukreipta būtent į pagalbą socialinės rizikos vaikams ir jų šeimų nariams, todėl temos pasirinkimą lėmė noras geriau susipažinti su socialinių bendravimo įgūdžių reikšme bei galimybėmis ir metodais šių įgūdžių ugdymui. Taip pat baigiamajame darbe surinkta medžiaga yra aktuali ir naudinga socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams, pedagogams.
Analizuojant šią temą remtasi darbais autorių: M. Leliūgienės, J. Pivorienės, G. Kvieskienės, L. Jovaišos, B. Bitino, Z. Bajoriūno, H. Spaanjard, E. A. Kočemirovskajos, R. Horskins, J. Morse, kt. Literatūros analizė parodė, kad trūksta informacijos apie socialinių bendravimo įgūdžių ugdymą būtent Vaikų dienos centruose. Manau, kad tai pagrindžia temos aktualumą bei jos tolimesnių tyrimų poreikį ir sklaidą. Tyrimo rezultatų ir gerosios praktikos sklaida apie vaikų socialinių bendravimo įgūdžių ugdymą suteiktų su vaikais dirbantiems specialistams naudingos medžiagos praktiniam darbui.
Darbo tikslas – analizuoti ar ugdomi socialiniai, bendravimo įgūdžiai Vaikų dienos centre.
Darbo uždaviniai:
1. Nagrinėti mokslinę, pedagoginę literatūrą apie socialinių bendravimo įgūdžių ugdymą Vaikų dienos centruose.
2. Tirti specialistų požiūrį apie vaikų socialinių bendravimo įgūdžių ugdymą.
3. Analizuoti tėvų požiūrį apie vaikų socialinių bendravimo įgūdžių ugdymą.
4. Išsiaiškinti ugdytinių požiūrį apie vaikų socialinių bendravimo įgūdžių ugdymą.
5. Analizuoti vaikų, lankančių dienos centrą, bendravimo socialinių įgūdžių ugdymą.
Hipotezė: Vaikų dienos centre ugdomi vaikų socialiniai bendravimo įgūdžiai.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Anketinė apklausa.
3. Stebėjimas.
Baigiamajame darbe atskleidžiamos šios profesinės kompetencijos:
1. Socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui organizavimas:
1.1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius.
1.2. Sudaryti socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui planą.
1.5. Analizuoti ir vertinti socialinio pedagoginio poveikio ugdytiniui veiksmingumą.
2. Darbas su ugdytinių grupėmis:
2.1. Gebėti įvertinti ugdytinio vietą socialinėje grupėje.
3. Saugios ugdytinio aplinkos kūrimas:
3.1. Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui.
4. Bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijomis, turinčiomis įtakos vaiko ugdymui:
4.2. Koordinuoti socialinės pedagoginės pagalbos teikimą ugdytiniams.
5. Socialinio pedagogo profesinės veiklos tobulinimas:
5.1. Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.
5.2. Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.