Socialinių įgūdžių ugdymas vaikystėje

Temos aktualumas. Sąvokos ,,socializacija vaikystėje‘‘ mokslinį reikšmingumą ir šio reiškinio svarbumą visuomenei sociologas L. Broomas nusakė taip: ,, Visuomenės nariai turi išlaikyti socialinę konkurenciją, todėl socializacija vaikystėje yra svarbus sociologinių ir psichologinių tyrimų objektas. Pagrindiniai socializacijos uždaviniai vaikystėje yra kalbos įgūdžių formavimas, esminis asmenybės susiformavimas ir pagrindinių normų bei vertybių išmokimas, t.y. būsimojo socialinio gyvenimo pamatai, tad nenuostabu, jog suaugusieji taip rūpinasi tuo, kur ir kaip jų vaikai yra socializuojami‘‘ (1992, p. 84) (Juodaitytė A. (2003, 26 p.)
Pedagogikoje vaikystės periodas dažniausiai yra apibūdinamas vaiko amžiaus raidos ypatybėmis, mažiau akcentuojamas savaiminis jo prigimtinių galių plėtojimasis ugdyme, suteikiantis tam tikras naujas pažinimo bei veiklos galimybes aplinkoje. Ilgai nebuvo analizuojamas vaiko sąveikos su aplinka turinys ir būdai. ( Juodaitytė A. , 2003, 10 p.)
Problematika: Kiekviena šeima siekia, kad jų vaikas dalyvautų visuomenės socialiniame gyvenime, galėtų bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis, gerai jaustūsi. Socializavimasis tai žmogaus adaptavimasis jį supančioje aplinkoje ir žmonių bendruomenėje. Vaikas turi mokytis gyventi tarp kitų žmonių, jis turi susivokti socialiniame visuomenės gyvenime, o tam yra būtina socializacija.
Darbo objektas: Socializacija ir ugdymas vaikystėje bei pagrindinės socializacijos sąlygos vaikystėje.
Darbo tikslas: apibūdinti socializacijos sampratą ir išanalizuoti socialinio ugdymo vaikystėje ypatumus. Taip pat išskirti pagrindines socializacijos sąlygas vaikystėje.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti socializacijos samprata.
2. Apibūdinti ugdymą vaikystėje.
3. Išskirti pagrindines socializacijos sąlygas vaikystėje.
Darbo metodai: Mokslinių literatūros šaltinių analizė