Ritminio ugdymo ypatumai Emilio Žako-Dalkrozo, Karlo Orfo, Zoltano Kodajaus ir Marijos Montesori muzikinio ugdymo sistemose

Aprašytos sistemos tarpusavyje pakankamai skiriasi, tačiau jas visas vienija ritmo suvokimo per judesį metodas, ritmas, kaip neatsiejamas kalbos elementas. Pradedant E.Žako-Dalkrozo euritmijos metodu ritmo ugdymui, panašūs judėjimo principai atsikartoja visose aptartose sistemose. Vis dėlto, tai aiškinama įvairiai, skirtingai, atsiranda naujų įžvalgų. Pavyzdžiui, M.Montesori ritmikos ugdymas per judesį unikalus tuo, jog visas procesas vyksta lėtai, įvedant kontrastus.

Ritmo pajautimas per kalbą taip pat minimas visose sistemose, tik vienur (pvz. K.Orfo sistemoje) šiam metodui teikiama ypatinga svarba, o kitur (pvz. Žako-Dalkrozo sistemoje) kalba nėra svarbiausias elementas. Nors visos sistemos yra vieningos požiūriu, jog kalba, kas tai bebūtų-liaudies dainos, skiemenys, kasdieniai žodžiai-yra neatsiejama nuo muzikos ir, žinoma, ritmo.

Kiekvienoje sistemoje siūloma ritminė improvizacija muzikos instrumentais arba dainavimu. Autoriai siūlo skirtingus metodus, pvz. visa K.Orfo muzikinio ugdymo sistema paremta muzikavimu instrumentais, tuo tarpu Z.Kodajus pirmenybę teikia balsui,ypač liaudies dainų dainavimui.

Vienos sistemos yra labai konkrečios ir apibrėžtos, o kitos laisvesnės. Pavyzdžiui, Z.Kodajus pateikia savo natų ritminių skiemenų pavyzdžius, mokymo seką. Tuo tarpu M.Montesori teikia pirmenybę natūraliam vaiko muzikiniam ugdymuisi su minimalia pedagogo pagalba.

Taigi visos aptartos sistemos turi panašumų ir skirtumų. Į pirmą vietą pagal svarbą iškeliami skirtingi dalykai. Tačiau sistemos viena kitai ne prieštarauja, o papildo. Todėl kiekvienoje iš jų yra naudingų ir tinkamų dalykų, kuriuos galima pritaikyti skirtingo amžiaus ir polinkių mokiniams.