Kaip keitėsi moters įvaizdis lietuvių kultūroje (Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Biliūnas, Bitė, Žemaitė, Vincas Mykolaitis-Putinas)
Ištrauka
Dažniausiai moteris yra apibūdinama kaip subjektas, o vyras – objektas, teigė prancūzų egzistencialistė Simona de Bovuar. Ir iš tiesų, moteris kultūroje amžiais buvo šalutinė vyrui. Nuo žmonijos susikūrimo socialiniame ir politiniame gyvenime dominavo vyrai. Senovės normos, tradicijos, menas ir žinios - kultūra, įsivaizdavo moteris tik kaip namų prižiūrėtojas, visiškai priklausomas nuo vyrų. Lietuvos kultūroje (visuomenės tradicijose, mene, ypač literatūroje) merginų įvaizdis buvo panašus: vaidilutės, paaukojusios gyvenimą dėl vieno tikslo - šventos ugnies prižiūrėjimo, ar vėliau - kaimo merginos, ištekintos už to vaikino, kuris yra turtingiausias ar pirmas pasiperša. XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje, pradėjus siekti išsilaisvinimo nuo patriarchato , moterų vaidmuo visuomenėje kito ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Merginos ima kurti savo įvaizdį kultūroje ir gyvenime: rinktis likimą, kalbėti apie patiriamus sunkumus ir spręsti problemas. Tad akivaizdu, moters padėtis Lietuvoje kito.
Turinys
- Moteriškumas
- Motinos
- Moters įvaizdis
- Patriarchatas
Literatūros sąrašas
Juozas Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“
Jonas Biliūnas „Liūdna pasaka“
Bitė “Apie moterų klausimą”
Žemaitė „Marti“
Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“
Reziumė
- Autorius
- bruhmomentas
- Tipas
- Rašinys
- Dalykas
- Literatūra
- Kaina
- €1.89
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Kov 22, 2023
- Publikuotas
- 2020 m.
- Apimtis
- 3 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų