Pasirinkimo svarba literatūroje (Jonas Biliūnas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Marius Katiliškis)

Gyvenime pasitaiko situacijų, kai būtinas labai aiškus vertybių pasirinkimas. Prancūzų filosofas J. P. Sartre‘as sako, kad „žmogus yra pasmerktas laisvei vien todėl, kad jis negali nesirinkti. Negali būti neatsakingas už savo mintis ir veiksmus. Net nesirinkdamas jis renkasi nesirinkimą.“ Pasirinkimo laisvė leidžia mums atrasti savo kelią, kuriuo eidami esame laimingi. Tačiau kartais priimti sprendimą būna itin sunku, ypač tuomet, kai tai, kas teisinga, nesutampa su tuo, ko nori pats žmogus. Tokiais atvejais didelę įtaką daro žmogaus charakteris, vertybės. Tai atsiskleidžia Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“, Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ ir Mariaus Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“. Šiuose kūriniuose personažo pasirinkimas lemia jo altruistišką aukojimąsi dėl tėvynės, asmeninės laimės siekimą atsisakant apribojimų ir paisant savo troškimų, o ryžto nebuvimas suvaržo ir atima galimybę kurti savo ateitį.

                      Jauniausio lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno lyrinėje apysakoje „Liūdna pasaka“ protagonisto Petro Banio sprendimas dalyvauti 1863 metų sukilime lemia jo žūtį ir pakeičia žmonos Juozapotos gyvenimą, tačiau parodo jo drąsą, užsispyrimą, laisvės siekį. Banių šeima – jauna, nepasiturinti ir nelaisva, nes privalo tarnauti ponui, tačiau yra labai laiminga, myli vienas kitą. Petras ir Juozapota turi daug svajonių, viena iš jų – turėti vaikelį. Tačiau svajonės apie šeimos ateitį išryškina skirtingus vyro ir žmonos požiūrius. Juozapotos laimė labai paprasta: vyras, kūdikis ant rankų ir žydintis sodas aplinkui. Moteris laukiasi ir dėl to yra labai laiminga – jos akys nuolat yra lyginamos su žvaigždėmis: „Mirgėjo akys kaip dvi gražios žvaigždės – laimės žvaigždės.“ Petras asmeninę šeimos laimę sieja su tautos gerove ir jos laisve: jie bus laimingi tik tada, kai bus laisvi, kai žemė, kurią jie dirba, bus jų.