Ar žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus? (Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Jonas Biliūnas)

„Mes esame atsakingi ne vien už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome.“ - kadaise sakė Žanas Batistas Moljeras. Atsakomybė - tai būtinybė, pareiga atsakyti už elgesį, veiklą, pasirinkimus, priimtus sprendimus. Žmogus yra gyva, mąstanti ir sociali būtybė. Prieš vienaip ar kitaip pasielgiant, žmogui būdinga ir būtina apmąstyti galimus pasirinkimo variantus bei pasirinkti labiausiai jam priimtiną, neužmirštant įvertinti priimto sprendimo pasekmių. Žmogaus galimybė rinktis priklauso nuo kitų įtakos, aplinkos ir vidinių įsitikinimų.

Kartais pats žmogus neturi pasirinkimo bet vis dėlto jaučiasi atsakingas už savo veiksmus. Aplinkiniai žmonės neretai formuoja mūsų įsitikinimus, išankstinę nuomonę. Visais laikais ypatingą svarbą turėjo tėvų nuomonė, kuri nulemdavo jaunų žmonių kelią, ateitį, dažnai sugriaudavo svajones, suformuodavo įsitikinimus. Šiomis dienomis žmones varžo įvairiausi apribojimai bei visuomenėje nusistovėjusios normos – dažnai iš tėvų perimame tam tikras taisykles, net nesusimąstydami, kas geriausia mums patiems. Artimųjų įtaka žmogaus pasirinkimui aprašoma XX amžiaus vidurio lietuvių rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame intelektualiniame romane „Altorių šėšėly“. Pagrindinis romano veikėjas – Liudas Vasaris – naivus, jautrios sielos, neryžtingos prigimties ir intravertiškas jaunuolis. Jam būdingi vidiniai konfliktai, dažnos ribinės situacijos, kada sunku rinktis, nes iš prigimties jis - dvilypė asmenybė. Vaikinui buvo sunku pasirinkti ateities kelią, nes ne iš karto suvokė, ko nori. Savo svyravimais, polinkiu analizuoti poelgius ir išgyvenimus, nuolatinėmis abejonėmis jis išgyvena vidinę krizę. Paskatintas tėvų Vasaris ne savo noru įstoja į kunigų seminariją, nors jaučia poetinį pašaukimą. Tačiau veikėjas vis tiek jaučiasi atsakingas už šį, kad ir ne savo noru priimtą sprendimą ir uoliai stengiasi būti doru kunigu bei atsispiria pagundoms. Romane parodoma, jog kartais artimųjų įtaka žmogui būna žalinga: paklusęs tėvų norams Liudas Vasaris praranda įkvėpimą kurti bei jaučiasi be galo nelaimingas.