Apsisprendimo problema lietuvių literatūroje (J. Tumas-Vaižgantas, V. Mykolaitis-Putinas, M. Katiliškis)

Apsisprendimas – motyvų kova, kai asmuo, susidūręs su keliomis elgesio alternatyvomis, turi pasirinkti sau tinkamesnę ir priimti sprendimą. Apsisprendimas yra kiekvieno žmogaus kasdienybės elementas. Esame priversti priimti sprendimus rinkdamiesi gyvenimo kelią, darbą, draugus, aplinką ar mylimąjį, todėl tokios situacijos dažnai vaizduojamos ir literatūroje. Tiesa, tik nuo XX amžiaus lietuvių grožiniuose kūriniuose pradėtas vaizduoti žmogaus vidinis pasaulis. Skirtingos, tačiau bene ryškiausios lietuvių literatūroje apsisprendimo problemos iškeliamos: autobiografiškame V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“, žymaus lietuvių visuomenės veikėjo J. Tumo-Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ bei egzodo literatūros atstovo M. Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“, kuriame pasakojama tikra istorija (kaip ir kituose M. Katiliškio kūriniuose). Su kokiomis apsisprendimo problemomis susiduria šių lietuvių literatūros rašytojų kūrinių veikėjai?

V. Mykolaičio-Putino psichologinio romano „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris turi nuspręsti: likti kunigu ir būti nelaimingam ar rinktis tikrąjį pašaukimą – poeziją ir meilę moteriai. Kunigo darbas jaunuoliui yra kančia, jis blogai jaučiasi klausydamasis išpažinčių, nė viena bažnytinė pareiga jam neteikia pasitenkinimo. Pirmojoje romano dalyje „Bandymų dienos“ vaizduojama vaikino kasdienybė Seinių seminarijoje, kurioje Liudas Vasaris ir pradeda abejoti savo apsisprendimu. Eugenijaus Žmuidos žodžiais: „kyla pirmosios abejonės pasirinkimu, nors ir trokštama jas įveikti, patirti mistinių išgyvenimų.“ Dažnai Vasario mintyse sukirba mintis – mesti kunigystę, bet toks poelgis yra labai negarbingas, tokiu elgesiu vaikinas nepaprastai nuviltų savo šeimą, todėl kiekvieną sykį šios idėjos atsisako. Liudas Vasaris niekada nejautė potraukio kunigystei, tačiau motyvacijos jam suteikė Maironio asmenybė – jis, būdamas kunigu, tapo puikiu poetu.