Tragiškų istorinių įvykių atspindžiai lietuvių literatūroje

Literatūra yra viena iš didžiausių tautos istorijos liudytojų. Ji leidžia mums ne tik geriau susipažinti su savo šalies istorija, bet ir dar kartą skaitydami ją išgyventi. Lietuvos istorija – viena skaudžiausių ir sudėtingiausių pasaulyje. Mūsų tauta išgyveno nelengvą laikotarpį, susidūrė su įvairiausiomis tragiškomis istorinėmis aplinkybėmis – sukilimais, karais, okupacijomis ir priverstinėmis emigracijomis - nulėmusiomis tolimesnę šalies ir tautos ateitį. Tai atsispindi ir lietuvių literatūros kūriniuose, kuriuose dažnai galima rasti istorinių įvykių kontekstų, įvairių užuominų į įvykius, skaudinusius lietuvių tautą. Jonas Biliūnas apysakoje ,,Liūdna pasaka“ pasakoja dramatišką Banių šeimos gyvenimo istoriją, kurią nulėmė 1863 m. sukilimas. Balys Sruoga memuariniame romane ,,Dievų miškas“ aprašo dvejus metus, išgyvenus nacių koncentracijos lageryje, o Antanas Škėma romane ,,Balta drobulė“ vaizduoja lietuvį išeivį, negalintį pritapti svetimoje žemėje.

Tragišką XIX a. pab. istorinį įvykį aprašė lietuvių psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas, realizmo atstovas Jonas Biliūnas. Nors pats autorius negyveno sukilimo metu, Biliūnas yra užsiminęs, kad renkantis temas kūriniams, reikėtų vaizduoti ką nors iš XIX a. istorijos, pavyzdžiui, 1831 m. ir 1863 m. sukilimus, Vilniaus universiteto draugijas – tikėjo, kad tai būtų mielesnė ir naudingesnė lektūra skaitytojams. Taip gimė apysaka „Liūdna pasaka“, iškėlusi 1863 m. sukilimo įvykius ir jų pasekmes Lietuvai ir atskiriems žmonėms. Apysakoje vaizduojamas tragiškas Banių šeimos likimas. Priimtas baudžiavos panaikinimo įstatymas nieko nepakeitė kaimo žmonių gyvenime, todėl į kovą su pavergėjais stojo jauni žmonės, siekdami geresnio gyvenimo.