XX amžiaus lietuvių literatūra – tragiškos istorinės patirties liudytoja

Savo kraštą žmogus pažįsta rašytinių šaltinių pagalba. Juose sutelpa žmogaus patirtis, nuoskaudos ir išgyvenimai. Tai yra tarsi mūsų istorijos dienoraštis. XX amžiaus vidurys yra vienas tragiškiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje. Tuomet visuomenė ir kiekvienas žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Kilus Antrajam pasauliniam karui, kurį Lietuvoje lydėjo dar ir baisūs pokario metai, atrodė, jog griūva visos ankstesnės gyvenimo normos, įprastinės moralės ir žmogiškumo kategorijos. Tai, kas kažkada žmonijai atrodė beprotybė, tapo realybe. O visą šią brutalią patirtį buvo sunku išreikšti kalba. Istorijos vadovėliuose mes galime pamatyti faktus ir metus, bet juose negalime pamatyti ar pajusti to meto žmogaus išgyvenimų bei jausmų. Visą tai atspindi literatūra, kuri ieškojo būdų paliudyti ir suprasti tai, kam buvo sunku rasti žodžių. Taigi, šiandien savo kalboje pristatysiu žymiausius XX amžiaus vidurio kūrėjus: Salomėja Nerį, Balį Sruogą ir Bronių Krivicką, kurių biografija bei kūryba liudija tragišką istorinę patirtį.