XX amžiaus literatūra – istorinės patirties liudytoja ir tautos savimonės stiprintoja

XX amžius – laikmetis, kai visuomenės ekonominio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo gerėjimas įgavo didžiausią pagreitį per visą žmonijos istoriją. Susiformavo naujas laikmetis, kuriame gyveno modernesnė visuomenė. Tai pažangos amžius. Tačiau šie pokyčiai sumenkino visuomenės pagrindą – dvasines vertybes. Žmonija atsidūrė ant išlikimo ribos, o įprastinės moralės normos neteko prasmės. Šiuo laikotarpiu grožinė literatūra tapo labai būtina, nes ji neleido žmonėms prarasti savimonės . XX a. amžiaus literatūra stengėsi vaizduoti ne tik gyvenamojo meto įvykius, bet ir liudijo istoriją kaip pavyzdį, kuris teikia dvasinių jėgų moralines vertybes praradusiai visuomenei.

Šio amžiaus literatūra yra istorinės patirties liudytoja ir tautos moralės stiprintoja, nes atsigręždami į praeities įvykius galime rasti jėgų atsitiesti ir kurti tokią istoriją, kuri taptų pavyzdžiu ateities kartoms. XX amžiaus literatūroje buvo vaizduojami istoriniai įvykiai. Justinas Marcinkevičius – vienas ryškiausių XX a. visuomenės veikėjų. Kai kurių literatūrologų nuomone, tai dramatiškos prigimties poetas. Justinas Marcinkevičius - žmogus nepabūgęs kurti meną aukštindamas patriotines vertybes. Pagrindinės jo kūrybos temos - Lietuva, lietuvių kalba, gamta. Jis ragino visuomenę dvasinės stiprybės pavyzdžių ieškoti istorinėje patirtyje. Cituoju: ,,Žmogus, - pasak poeto, - yra viso istorinio vyksmo priežastis ir tikslas. O ten, kur žmogus, - ten ir drama.“ Vienas jo kūrinių - draminė trilogija: „Mindaugas“, „Mažvydas“, ,,Katedra“. Joje skausmingai apmąstomas Lietuvos valstybės susidarymo ir suvienijimo klausimas bei gimtosios kalbos išsaugojimo būtinybė. Trilogijoje Marcinkevičius norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas. Drama ,,Mažvydas“ nukelia skaitytoją į XVI amžių. Pagrindinis kūrinio personažas - pirmosios lietuviškos knygos ,,Katekizmas“ autorius Martynas Mažvydas. Jis kenčia dėl to, kad visa, kas, atrodo, galėtų būti laikoma nepajudinamomis vertybėmis - staiga susvyruoja ir nebetenka pagrindų. Būtent tokį tarpsnį išgyveno Lietuvių tauta XX amžiuje, todėl Marcinkevičius savo kūriniuose liudija didingus Lietuvos istorijos įvykius, kurie ugdo tautos sąmoningumą.Trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, ,,Katedra“ stiprino tautiškumą, žadino domėjimąsi kalba, istorija ir kultūra. Nors Lietuvių literatūra XX amžiuje ilgai buvo varžoma įvairių politinių apribojimų, ji išliko patikima atrama, padėjusia neprarasti lietuvių tautai laisvės siekio. Justinas Marcinkevičius ne veltui vadinamas Lietuvos patriotizmo šaukliu. Jis sunkiausiais momentais žodžio galia vienijo tautą. Taigi, ir nepriklausomybės laikais Marcinkevičius teigė meilės ir gerumo nuostatas. Siekė santarvės, susikalbėjimo, o ne kaltinimo.