Lietuvių literatūra - tautos praeities liudytoja (M. Mažvydas, B.Sruoga, S.Nėris)

Lietuvių tauta nuo pat pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo 1009 metais vienuolio Brunono metraščiuose patyrė labai daug skirtingų istorinių įvykių. Jau nuo karaliaus Mindaugo laikų ji bandė išplėsti savo teritoriją, kariavo su kitomis tautomis dėl įtakos sferų, buvo bendra valstybė kartu su Lenkija, o vėliau patyrė net dvi Sovietų Sąjungos okupacijas, terorą, taip pat ir nacių okupaciją. Apie tautos praeitį gali liudyti ne tik rasti tam tikro istorinio laikotarpio radiniai, dokumentai, bet ir to laikmečio literatūrinis palikimas. Kiekviena tauta, taip pat ir lietuvių, turi savuosius literatūros kūrinius, bylojančius apie gimtosios kalbos vartojimo užuomazgas. Lietuvių literatūra taip pat kalba ir apie realius įvykius Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacijos metais, parodo skirtingų tautų agresijos priemones. Pagrindiniai kūriniai, kurie liudija apie skirtingus praeities įvykius, yra Martyno Mažvydo „Katekizmas“, Balio Sruogos „Dievų miškas“ bei Salomėjos Nėries kūryba.

Lietuvių literatūros kūrinių atsiradimą galima priskirti prie ypač žymių istorinių lietuvių tautos įvykių, nes tokie kūriniai liudija apie mūsų gimtosios kalbos pradžios istoriją. Dažnai, kas tautos istorijoje įvyksta pirmą kartą, tas yra laikoma svarbiausiais tautos istorijos įvykiais. Kaip vienas lietuvių raštijos kūrėjų, kontrreformatorių, Mikalojus Daukša yra pasakęs, kad tauta negali egzistuoti be savosios kalbos, todėl lietuvių kalbos raštijos pradžia yra svarbus istorinis įvykis mūsų tautai. Lietuvių raštijos susiformavimui įtakos turėjo į Lietuvą atėjusi krikščionybė, kuri pakeitė tuo metu vyravusią pagonybę. Seniausiais lietuvių raštijos paminklais yra laikomi Lietuvos kunigaikščio Gedimino laiškai, kviečiantys svetimšalius atvykti į tuometinę Lietuvą. Atėjus Renesanso epochai, taip pat ir Reformacijos judėjimui, kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje imama domėtis tautinėmis kalbomis parašytomis knygomis. Martynas Mažvydas, XVI a. lietuvių rašytojas, reformacijos judėjimo palaikytojas bei Abraomo Kulviečio šalininkas, 1547 metais Karaliaučiuje išspausdino pirmąją lietuvišką knygą pavadinimu „Katekizmas