Istorinių patirčių atspindžiai skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje

   Savo kraštą žmonės pažįsta iš rašytinių šaltinių, kuriuose sutelpa ne tik istoriniai įvykiai, bet ir žmogaus išgyvenimai, jausmai. Istorijos vadovėliuose mes galime pamatyti daugybę  faktų bei datų, bet juose negalime atrasti to, ką atspindi mūsų literatūra. Skirtingose epochose gyvenę rašytojai savo kūriniuose vaizdavo žmonių gyvenimus, jų rūpesčius, nuotaikas, problemas. Suprantama, kad kiekvieno rašytojo  kūrybą veikė tam tikros istorinės aplinkybės, todėl lietuvių literatūroje yra kūrinių, kurie itin tiksliai ir išsamiai nupasakoja įvairius istorinius įvykius, tuo metu vyravusias visuomenės nuotaikas, pačių autorių patirtį. Jonas Radvanas vaizduoja žymaus Lietuvos karvedžio gyvenimą, Jonas Biliūnas- sukilėlių ir jų šeimų išgyvenimus, Balys Sruoga- siaubingus trėmimus į koncentracijos stovyklas.

   XVI a. pabaigoje LDK poetai, norėdami, kad būsimosios kartos turėtų kuo didžiuotis, ėmė eiliuotai aprašinėti ne vien senovės istorijos, bet ir gyvenamojo meto įvykius, šlovinti ne vien praeities didvyrius, bet ir kuo nors pasižymėjusius amžininkus. Jonas Radvanas -  Renesanso epochos poetas. Apie jo asmenį iki šiol turima stebėtinai mažai žinių. Mokėjo lietuviškai, taigi greičiausiai buvo lietuvis. Po pirmuoju spausdintu savo eilėraščiu pasirašė kaip „Vilnietis“, vadinasi, buvo kilęs iš Vilniaus arba ilgai čia gyvenęs.