Literatūra yra istorijos atspindys. Palyginkite skirtingų istorinių laikotarpių vaizdavimą

Dažniausiai literatūra perteikia skaitytojams, kaip žmonės gyveno įvairiais istorijos tarpsniais. Skirtingose epochose gyvenę autoriai savo kūriniuose vaizdavo visiškai skirtingus žmonių gyvenimus. Tai nulėmė tiek istorinės aplinkybės, tiek tuometinis žmonių požiūris į gyvenimą, tiek suformuotos visuomenės normos. Vieni autoriai savo kūriniuose vaizduoja istorinius įvykius, kiti perteikia paraleles tarp žmogaus ir jį supančio pasaulio, o dar kiti autoriai išryškina svarbiausias žmogaus puoselėjamas vertybes. Šioje kalboje yra remiamasi trimis skirtingais kūriniais, kurie yra parašyti skirtingais laikotarpiais, siekiant įrodyti, kad literatūra žmonėms parodo, kaip skyrėsi žmonių gyvenimai skirtingais istorijos tarpsniais. Remsiuosi J. Radvano poema Radviliada, M. K. Sarbievijaus kūryba ir 35 ode ir V. Krėvės drama Skirgaila.J. Radvano poema Radviliada yra vienas ryškiausių XVI a. kūrinių Lietuvos literatūroje. Joje aprašytos Lietuvos pergalės Livonijos kare, tuometės Lietuvos aukštuomenės puoselėta valstybinė ideologija, valstybės geografinis, istorinis, kultūrinis vaizdas. Poemoje atvaizduojama Mikalojaus Radvilos Rudojo asmenybė, taip pat jo didžiausio priešo Ivano Rūsčiojo portretas. Radviliada yra literatūrinis, vieno autoriaus sukurtas epas, skirtas Lietuvos valdovams, karžygiams, istorinėms asmenybėms išaukštinti. J. Radvanas Radviliadoje ne vieną kartą davė siektinų dorybių sąrašą. Jame pirmon vieton keliamas dievobaimingumas, patriotizmas, ištikimybė, narsumas ir kitos žmogaus asmenybės tobulėjimui svarbios dorybės. Tačiau šiame kūrinyje kilmingumui dėmesys neskiriamas. J. Radvanas buvo pirmasis, sukūręs tokį amžinos galingos Lietuvos mitą. Priminęs savo skaitytojui lietuvių kilmės iš romėnų legendą ir taip Lietuvos atsiradimą susiejęs su Europos istorija, poetas toliau tos valstybės valdovus, kitus dinastus, garsiuosius karvedžius ir galingąsias gimines siejo su Lietuva, iš jos kildino, jos gamtos, istorijos, visuomenės ypatumais aiškino lietuvių pasiekimus ir pergales. Taip pat idealų veikėją, Vilniaus vaivadą M. Radvilą Rudąjį, vaizduoja J. Radvanas herojiniame epe Radviliada. Radvila – puikus karvedys, tėvynės gynėjas ir patriotas, kuriam svarbiausios vertybės – dora, atsakomybė ir garbė. Radvanas siekia kelti tautinę dvasią, ypač sumenkusią po Liublino unijos. Žymiausią ir didžiausią J. Radvano kūrinį – herojinę poemą Radviliada – tyrėjai laiko iškiliausiu Lietuvos Renesanso kūriniu. Pirmoje Radviliados dalyje net garsiuosius Lietuvos miškus, kurie to meto Vakarų europiečiams buvo tik akivaizdus šalies ekonominio bei kultūrinio atsilikimo požymis, J. Radvanas pristato kaip didybės simbolį.