Kaip pilietiškumas reiškiasi skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

Anot istoriko A. Bumblausko, „Pilietiškumas – būtina tautos egzistavimo prielaida“. Tai – neatskiriama laisvos, nepriklausomos, vertybėmis grindžiamos visuomenės dalis. Pilietiškumas, kaip būtinas lietuvio bruožas, visais laikais buvo akcentuojamas tautinėje literatūroje. Jau senuosiuose literatūros kūriniuose keliama idėja, kad būtina kovoti už tautos laisvę, jos teritoriją ir vientisumą. Naujųjų laikų literatūroje akcentuojamos tautinių vertybių puoselėjimo, kovos už gimtąją kalbą, kultūrą, išsilaisvinimą iš priespaudos gniaužtų idėjos. Dabartiniu, laisvos valstybės egzistavimo laikotarpiu, kūriniuose pabrėžiamas asmeninių pareigų tautai ir demokratinei valstybei sąmoningas suvokimas, gebėjimas ginti savo ir bendrapiliečių teises bei laisves. Apie tai, kaip iš tiesų pilietiškumas reiškiasi skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje, ir pasvarstysiu savo kalboje.