Kalbos raida ir kalbiniai gebėjimai ikimokykliniame amžiuje

Kalba yra viena svarbiausių žmonių bendravimo formų. Žmogui, siekiant progreso, būtina gauti ir suteikti tikslią, konkrečią informaciją. Tokią informaciją galima gauti ir teikti tik sklandžia, aiškia bei taisyklinga kalba.
Vaiko kalbinių gebėjimų vystymui(si) didžiulę įtaką turi tėvai, pedagogai ir bendraamžiai. Nuo jų priklauso vaiko kalbinių gebėjimų vystymo(si) vidinės ir išorinės sąlygos. Ypač svarbus vaiko kalbinių gebėjimų lavinimo vaidmuo atitenka tėvų ir pedagogų bendradarbiavimui ir jų taikomoms ugdymo priemonėms. Sėkmingesniam vaiko kalbos vystymui(si) reikia lygiagretaus tėvų ir pedagogų darbo, nes bendradarbiaujant galima taikyti įvairesnes ugdymo priemones, atsižvelgiant į ugdytinio charakterį bei gebėjimus.
Ypač stipri tėvų ir pedagogų įtaka vaiko kalbiniams gebėjimams pastebima ikimokykliniu laikotarpiu, kurį tyrinėjo ir Lietuvos, ir kitų šalių mokslininkai. Jie pripažino, kad ikimokykliniu laikotarpiu vaiko kalbiniai gebėjimai ugdomie(si) sparčiai, o vienas svarbiausių aplinkos pažinimo ir savo žinių perdavimo būdų – įvairi meninė veikla. Tai patvirtina ir Lietuvos švietimo būklės tyrimai (2004, 2005, 2006, 2009). Mokytojas turi gebėti bendrauti su skirtingo lygio grupėmis, t.y – pedagogas – ikimokyklinukas, pedagogas – ikimokyklinuko tėvai, pedagogas – administracija – grupėmis. Panašios nuomonės laikosi ir Monkevičienė (1993) bei, Černius (2006).
Kūrybiškumą tyrė daug ir įvairių sričių mokslininkų. Penktieji vaiko gyvenimo metai – intensyviausio kūrybiškumo laikotarpis. Grabauskienė ir Morkytė (1997) teigia, kad kūrybiškumas ugdomas įvairiomis priemonėmis ir sąlygomis. Vienos svarbiausių naudojamų priemonių – meninės. Matlašaitienė (2004) teigia, kad meninės priemonės turi leisti pajusti ne tik teikiamą bendrąjį ugdomąjį procesą, bet ir atskiras meno formas. Kuo įvairesnės meno formos bus prieinamos, tuo paprasčiau vaikui bus priimti ir teikti reikalingą informaciją. pastebi, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas ir sąlygos keičia nusistovėjusius žmogaus gyvenimo rėmus. Todėl erdvių kūrybiškumui vystyti(s) sumažėjo. Tuo labiau, kad dabartinės Lietuvos švietimo sistemai iškeltas dvigubas uždavinys: išugdyti ir išsilavinusius, ir kūrybiškus vaikus, o meninio ugdymo paradigma detaliai netyrinėta (Musneckienė, 2006), nors atskirų tiriamųjų darbų apie konkrečių (ypač muzikos, piešimo) meninių veiklų poveikį kalbos ugdymui(si) yra. Kompanijos Kindermusik atlikti tyrimai nurodo, kad muzikinė veikla – tinkama ugdyti vaiko kalbiniams gebėjimams. Dodge, Colker, Heroman (2007) išsamiai ištyrė ir ikimokyklinuko paties pasirenkamas, ir pedagogo siūlomas kūrybines veiklas kalbiniams gebėjimams vystyti(s). Autoriai, teikdami galimos meninės veiklos pavyzdžių, padeda pedagogui ruoštis ugdomajam procesui bei nurodo tikėtinus kalbos ugdymo(si) rezultatus.