Vaikiškoji kalba ir jos leksinių, sintaksinių ir morfologinių ypatybių analizė

Maži vaikai visada smalsūs, nuoširdūs, konkrečiai mąstantys, trokštantys patekti į suaugusiųjų pasaulį. Vienas iš būdų – kalbinė raiška.
Pati svarbiausia kalbos funkcija yra komunikacinė. Kalba žmonės gali tiksliai informuoti vieni kitus apie savo jausmus, norus, ketinimus, kilusius sumanymus, mintis...
Vaikas išmokęs kalbėti, praplečia savo patyrimą, besirėmusį tik pojūčiais ir suvokimu. Bendraudamas su aplinkiniais, mokydamasis ir dirbdamas, jis įvaldo kalbą, per kurią gali įtvirtinti ir perduoti aplinkiniams savo asmeninę patirtį. Tačiau gimtosios kalbos įvaldymas sudėtingas ir ligas procesas, kuriame svarbiausi dalyviai – vaikas ir tėvai. Kaip greitai ir taisyklingai vaikas pradės kalbėti, labai priklauso nuo pačių tėvų.
Šiame darbe bus aptarta vaikiškoji kalba ir jos leksinės, sintaksinė ir morfologinės ypatybės. Parodyti vaikiškosios ir suaugusiųjų kalbų skirtumai. Taip pat bus aptarti vaikų kalbos klaidos ir jų atsiradimo priežastis.