Kodėl svarbu ugdyti mokinių savarankiško skaitymo gebėjimus ir skatinti juos reflektuoti savo veiklą?

Kaip teigia britų mokslininkė J. Elkin, skaitymas yra viena iš pagrindinių priemonių, kurios dėka mokomės ne tik patys skaitydami, bet ir dalydamiesi su kitais tuo, ką sužinojome, išmokome, patyrėme, supratome. Jis vertingas ne tik mokymuisi, bet ir visokeriopam asmenybės augimui.  Rašytinė kalba mus supa visur, todėl gebėjimas skaityti yra vienas pagrindinių įgūdžių, būtinų beveik kiekvienoje gyvenimo srityje, ir šio įgūdžio svarba nuolat auga (Mokymas skaityti Europoje: kontekstas, politika ir praktika, 9). Šiuolaikiniame pasaulyje skaitymo įgūdžiai yra itin reikšmingi asmeninei ir socialinei žmogaus raidai. Skaitymas nebėra siejamas tik su grožinio tipo tekstais, kurių specifika priimtina tik tam tikroms žmonių grupėms. Skaitymas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Žmogus, norėdamas ne tik aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, bet ir įsilieti į konkurencingą darbo rinką, įvykdyti socialinius ir ekonominius XXI-ojo amžiaus reikalavimus, privalo turėti gerus skaitymo įgūdžius. Šie įgūdžiai pradedami formuoti ankstyvoje vaikystėje ir ugdomi visą mokymosi mokykloje laiką. Svarbiausia skaitymo užduotis – ne tik išmokti perskaityti informaciją, bet ir ją tinkamai suprasti, neapsiribojant tik paviršiniu klodu. Taip pat labai svarbu, kad mokinių kaip besiugdančių skaitytojų skaitymas nebūtų tik mokyklos erdvėje gyvuojanti veikla ir nesibaigtų užvėrus jos duris. Kitaip sakant, svarbu ugdyti mokinių savarankiško skaitymo gebėjimus.