7 klasės mokinių tiriamosios kompetencijos ugdymo galimybės biologijos pamokose taikant eksperimentą

Vaikai viską mėgsta išbandyti patys, pasaulį pažįsta jį liesdami, pasitelkdami kitus savo jutimo organus, tačiau jiems sunkiau sekasi apibendrinti arba kažką įsivaizduoti abstrakčiai. Todėl gamtos mokslų pamokose supančios artimiausios aplinkos ir gamtos pažinimas, iškylančių klausimų ir problemų sprendimas turi būti neatsiejamas nuo įvairių aktyvių mokymosi metodų taikymo. Mokinius sudomintų praktinė, tiriamoji veikla, įvairi vaizdinė informacija, informacinių komunikacinių technologijų taikymas. „Susidomėjimas, pasitenkinimas, džiaugsmas ir noras išbandyti save atliekant tiriamąjį ar projektinį darbą, paskatintų mokinių kūrybiškumą, didintų mokymosi motyvaciją, gerintų pasiekimus“ (Dzikavičiūtė, Jovaišienė, Zalitienė, 2009, 4 p.).

Pedagoginėje literatūroje dažnai nurodoma, kad pvz., tikrinant moksleivių gamtamokslines žinias ir įgūdžius pastebima, jog moksleiviai nesugeba panaudoti turimų žinių, nesugeba nagrinėti reiškinių, dydžių bei dėsningumų sieti tarpusavyje, pritaikyti keliamai problemai spręsti. Apie šią problemą kalbama jau seniai. R. Vaitkus (1996), aptardamas gamtos mokslų dalykų mokymo perspektyvas mokykloje akcentuoja, kad mokiniams trūksta ne gamtos mokslo žinių, o gebėjimo panaudoti turimas žinias įvairiems gamtos reiškiniams paaiškinti.

Gamtos mokslų pamokose mokiniai nagrinėja naujas sąvokas, aiškinasi naujus reiškinius. Labai svarbu, kad mokytojas padėtų mokiniams surasti sąsajas tarp naujų ir jau gerai jiems žinomų dalykų, remtųsi mokinių gyvenimiška patirtimi ir žemesnėse klasėse įgytomis žiniomis ir gebėjimais. „Atliekant eksperimentus gamtoje įtvirtinamos teorinės žinios, ugdomi aplinkos pažinimo gebėjimai taip pat tobulinami individualūs mokinių gebėjimai: pastabumas, savarankiškumas, ištvermė, kantrybė ir pan. Eksperimentai teigiamai veikia mokinių elgesį, moko bendrauti, bendradarbiauti, organizuoti veiklą, jai vadovauti ir dirbti komandoje“ (Koncevičienė, 2015, 1 p.). Natūralu, kad ne visos temos mokiniams yra įdomios ir aktualios. Kiekvienas mokytojas geriausiai žino, kas gali būti patrauklu jo mokiniams, tad nereikia bijoti parinkti tik tuos tekstus, užduotis, kurios sudomintų, stiprintų motyvaciją, uždegtų mokinius diskutuoti, gilintis į problemas savarankiškai.

Temos aktualumas. Pagrindinis šiuolaikinės visuomenės tikslas – savo gretose turėti kuo daugiau kūrybingų, savarankiškų, logiškai mąstančių asmenybių. Dažniausiai šio tikslo įgyvendinimo reikalaujama iš ugdymo institucijų. Pastaruoju metu akcentuojamas visuminis pasaulio suvokimas, humanistinės vertybės. Mokymo procesas ir pažintinė veikla yra neatsiejama nuo vaiko jausmų, jo vaizduotės bei savęs pažinimo. Todėl šiandieną ugdymo turinyje vyrauja interpretacinės pedagogikos idėjos, skatinančios mąstyti ir kurti (Rauckienė, Hage, 2001).

Tiriamajai mokinių kompetencijai galima prilyginti gamtamokslinę kompetenciją – tai gebėjimas ir nusiteikimas naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir gamtos tyrimų metodais siekiant atsakyti į iškylančius klausimus, ieškoti įrodymais pagrįstų išvadų bei sprendimų, suprasti žmogaus veiklos sukeltus gamtos pokyčius ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą (Bendrosios programos, 2008).

„Praktinės žinios virsta mokslinėmis, kai jos apibendrinamos ir konceptualizuojamos“ (Telešienė, 2015, 2 p.). Tarptautinis gamtamokslinių kompetencijų tyrimas parodė, kad Lietuvos mokyklose didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas gamtamokslinės kompetencijos aspektui, susijusiam su mokslinio tyrimo technologija, t.y. išskirtinis dėmesys skiriamas žinioms apie gamtos mokslus, tyrimo bei analizės metodus, gamtamokslinių problemų išskyrimą iš kitų, reiškinių paaiškinimą bei įrodymą (Vaščenkienė, Motiejūnienė, 2015).

Problema. Kyla klausimai – kokiais būdais galima ugdyti vaikų tiriamąją kompetenciją biologijos pamokoje? Kokios tiriamosios kompetencijos raiškos galimybės biologijos pamokoje taikant eksperimentą kaip ugdymo(si) metodą? Ar eksperimentuojant biologijos pamokoje sudaromos prielaidos mokymą(si) padaryti patrauklesniu, įdomesniu?

Darbo objektas: 7 klasių mokinių tiriamosios kompetencijos ugdymas.

Tikslas. Analizuojant 7 klasių mokinių tiriamosios kompetencijos ugdymo(si) galimybes biologijos pamokose taikant eksperimentą pristatyti savo, kaip pedagogo, kompetencijas.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti 7 klasių mokinių tiriamosios kompetencijos ugdymo biologijos pamokose teorines prielaidas;
2. Ištirti 7 klasių mokinių požiūrį į tiriamosios kompetencijos ugdymo galimybes biologijos pamokose;
3. Apibendrinti asmeninę patirtį profesiniu aspektu atliekant darbą pasirinkta tema.

Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas taikant bendruosius ir specialiuosius mokslinius metodus: mokslinės metodinės analizės, respondentų apklausos, apibendrinimo ir lyginimo metodus.

Tyrimo bazė ir imtis. Respondentų nuomonių išaiškinimas anketavimo būdu. Tyrimui buvo paruošta 40 anketų, kurios išdalintos XXX gimnazijos 7a ir 7b klasės mokiniams.

Darbo struktūra. Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai 6 poskyriai. Visi skyriai ir poskyriai suskirstyti pagal nagrinėjamų klausimų ir problemų pobūdį. Darbe pateikti 4 paveikslai ir 1 lentelė. Darbo pabaigoje pateiktos išvados, naudotų šaltinių ir literatūros sąrašas, priedas – apklausos anketa.