Mokinių kūrybiškumo ugdymas(is) dailės pamokose 9-12 kl.

„Kurti – tai pastatyti kitą ten, iš kur jis matytų pasaulį tokį, kokį nori matyti, o ne siūlyti jam naują pasaulį.“ (Prancūzų rašytojas, Antoine de Saint – Exupery)

„Kurti yra ne kas kita kaip tikėti.“ (Prancūzų rašytojas, biografas ir muzikas, Romain Rolland)

Mokyti - reiškia dvigubai mokytis (Ž. Žubertas). Mokytojo tikslas – augti kartu su mokiniais ugdant ir skatinant jų kūrybiškumą, jų gebėjimus, su jais bendrauti, kartu džiaugtis, atrasti ir būti šalia. Pašaukimas būti mokytoju yra skirtas ne kiekvienam ir ne kiekvienas užsilieka šioje srityje, bet tam kam lemta ir kieno tikslas yra tapimas geru mokytoju ir autoritetu vaikams – tai pats geriausias savęs ir savo darbo įprasminimas šiame gyvenime.

Kaip yra pasakęs Plutarchas: mokinys – ne indas, kurį reikia pripildyti, o fakelas, kurį reikia uždegti. Tad mano manymu mokytojas yra būtent ta liepsna, kuri ir turi uždegti mokinius. Neįtikima, kaip vienas žmogus gali uždegti tiek daug jaunų žmonių... Jau vien tai yra menas. Bet, ne visi mokytojai turi šį sugebėjimą. Ne visi mokytojai geba motyvuoti, skatinti kūrybiškumą ir uždegti rodydami savo, kaip gero mokytojo pavyzdį. Geriausia yra mokyti taip, kad mokiniai išmoktų to, ką galės panaudoti gyvenime, o ne tuščiai praleis pamokas vien tam, kad reikia atsiskaityti ar dėl to, kad taip liepė mokytojai ar tėvai. Mokykloje teko susidurti su problema, kad mokytojas, kuris turėtų būti tas motyvuojantis, skatinantis ir žadinantis kūrybiškumą asmuo, bet, kaip pastebėta, deja, taip nebuvo. Supratau, kad turiu kažką daryti ir, kad tokia mokytoja nenoriu būti. Mano tikslas – mokyti. Mokyti meno, grožio, kūrybiškumo, (savęs) pažinimo, atradimų, gėrio ir viso ko tik įmanoma išmokyti ir duoti iš savęs. Žinoma, tam visų pirma turiu labai gerai pažinoti save ir tikėti savimi, kad galėčiau vaikus mokyti to, ko noriu išmokyti. Taip pat turiu išsiugdyti daug kompetencijų norint tinkamai mokyti vaikus, bet viena ką žinau, kad vidinio stimulo man netrūksta. Nors esu nuomonės, kad tiek kūrybiškumas tiek vaikų motyvacija yra labai svarbūs pamokose, visgi renkuosi kūrybiškumą, kaip svarbiausią siekį ir tikslą dailės pamokose. Motyvuoti gali tiek mokytojas, tiek klasės draugai, tiek pats mokinys gali save motyvuoti, tėvai, aplinka ir t.t. Su kūrybiškumu šiek tiek sunkiau. Kūrybiškumo ugdymas yra itin svarbi asmenybės augimo dalis. Kūrybingumas – tai jėga, transformuojanti ir padedanti asmenybės saviaktualizacijos procese, tai slypi žmogaus viduje, tai vidinė potencija, kuri gali būti suaktyvinta ne tik intelekto, bet ir viso organizmo: tai dalis kūno, proto, emocijų ir dvasios, tai sąlytis su esybe ir bandymas prisiliesti prie universalumo (A. Dumčienė, 2001).

Kūrybiškumo įtaka ir vertė kiekvieno mūsų gyvenime yra neabejotinai reikšminga. Lietuvoje kūrybiškumą nagrinėjo Dumčienė A. (1994, 1998, 2001), Grakaskaitė – Karkockienė D. (2003, 2006), Petrulytė A. (1995, 2001), Valiuškevičiūtė A. (1996), Jonynienė V. (1987), Gudmonas J. (2006), Gučas A. (1959), Almontaitienė J. (1997) ir kiti. Taip pat gausu tyrinėtojų ir pasaulinio lygio mastu, bet norėčiau paminėti keletą žymesnių atstovų, tokių kaip Guilford J. P. (1950, 1986), Torrance E. P. (1970), Rothenberg A. (1988), Runco M. A. (1992) ir kiti ( pagal Petrulytę A., 2001). Jei pažiūrėjus atidžiau, kūrybiškumas nagrinėjamas dažniausiai plačiąja prasme, psichologiniais aspektais ir mažai dėmesio skiriama individualizavimui ir vaiko kūrybiškam mąstymui dailės pamokose vystyti. Nors ir yra parašyta daug įvairiausių metodų, kaip padėti vaikui ugdyti kūrybiškumą – problema net ir šiandien vis dar labai aktuali. Labai plačiai apie tai kalba visuomenė ir visi iš vien kaltina mokytojus, o mokytojai išmaniąsias technologijas. Žinoma, dalis tiesos yra, bet ar nevertėtų susimąstyti, kad ir kaip bebūtų sunku, gal visgi reiktų pradėti žiūrėti nuo savęs vietoj to, kad kaltinti kitus. Vaikas savo pasaulėžiūrą, elgseną ir įpročius perima iš tėvų, kartoja jų elgesį visiškai nesąmoningai. Ir taip susikuria asmenybė, kuri vienokiais ar kitokiais būdais yra veikiama išorinių ir vidinių aspektų, tokių kaip draugai, šeima, išgyvenimai, stresas, mokykla ir t.t. Paaugliams labai sunku visa tai pakelti, o dar aplinkui tiek visko daug naujo, nepažinto, neatrasto ir viską norisi taip išmėginti... O mokytis noro visiškai nėra. Tėvai kaltina vaikus, kad nesimoko, mokiniai kaltina mokyklą, kam ji apskritai reikalinga, o mokytojai kantriai veda pamokas už tai nesulakdami jokio dėkingumo, tik dar daugiau pasipiktinimų. Nekalbu apie visus mokytojus, bet žinau, kad būna. Todėl labai mokyklose svarbu diegti mokiniams kūrybinį mąstymą, suteikti vaikams galimybę išeiti iš komforto zonos ir leisti pajausti laisvę kurti, gyventi ir džiaugtis gyvenimu tokiu, koks jis yra ir būti už tai dėkingam.

Kūrybiškumo ugdymas - viena aktualiausių, bet kartu ir sudėtingiausių, labiausiai diskutuotinų kūrybos psichologijos problemų. J. A. Plucker ir M. A. Runco (1999) nuomone, kūrybiškumo ugdymas yra itin vertinga asmenybės ugdymo dalis, galinti stimuliuoti ekonominį, meninį, akademinį ir asmenybės augimą. Taigi, kūrybiškumo ugdymas dailės pamokose reikalingas kiekvienam mokiniui, nes dailės galia skatinama vaiko kūryba, mąstymas, vaizduotė, intuicija, sudaromos sąlygos plėtotis kūrybinėms galioms, asmenybės augimui bei vystymuisi. Dailės bendroji programa paremta aktyviu mokinių įsitraukimu į mokymąsi. Tyrimai rodo, kad dailės mokymas teikia puikias galimybes asmens vaizduotės, kūrybiškumo, emocinio intelekto, meninės ir estetinės kompetencijos bei bendrųjų kompetencijų ugdymui (Bendrosios ugdymo programos, 2008). Vaikai ne tik turėtų išmokti ir sužinoti kelis faktus apie dailės istoriją, bet ir bet ir gebėtų pritaikyti praktiškai įgytas žinias, bei dailės technikas. Šiandien mokykloje per mažai dėmesio skiriama kasdieniam kūrybiškumui ir praktinių problemų bei dalykinių užduočių sprendimui. Bazinės žinios labai svarbios, bet kūrybingumo ugdymui labai svarbus gebėjimas jomis kūrybiškai pasinaudoti realiose, praktinėse situacijose (R. Bačkienė 2016). Tad kyla klausimas, kaip būti tokiu mokytoju, kuris patiktų vaikams su jais rastų bendrą kalbą, bet ir gebėtų sukurti tinkamą aplinką, kad skatintų vaikų kūrybiškumą? Kokios kompetencijos reikalingos mokinių kūrybiškumo ugdymui(si) per dailės pamokas?

Studijuodama, atlikdama praktikas ir skaitydama literatūrą apie mokinių kūrybiškumo ugdymą per dailės pamokas 9-12 klasėse, supratau, kad kūrybiškumo ugdymo skatinimui svarbiausią įtaką turi šie aspektai:

1. Mokinių pažinimas ir jų pažangos pripažinimas, nes kiekvienas vaikas siekia būti tinkamai suprastas ir įvertintas.
2. Bendravimas ir bendradarbiavimas, nes labai svarbu rasti su mokiniu bendrą kalbą, bei galimybę jam padėti.
3. Ugdymo(si) aplinka, nes ji svarbi tiek fiziškai tiek emociškai.

Perskaičius šiuos tris punktus kyla dar venas klausimas: kokio mokytojo reikia, norint visus šiuos aspektus įgyvendinti taip, kad ugdytume vaikuose kūrybiškumą? Kaip teigė lenkų pedagogas, gydytojas ir rašytojas Janusz Korczak: mokytojas, kuris, užuot vertęs, išlaisvina, kuris ne tempia, bet kelia, ne spaudžia, bet formuoja, ne liepia, bet moko, ne reikalauja, bet klausia, kartu su vaiku išgyvens daugybę įkvepiančių akimirkų ir turės daug galimybių stebėti, per ašarų šydą, kovą tarp gėrio ir blogio jėgų jo širdyje ir pamatyti, kaip laimės šviesos angelas. Mano manymu mokytojas turi būti aistringai atsidavęs savo darbui, kūrybiškas, atviras naujoms idėjoms, žingeidus, besidomintis mokiniais, nuolat plečiantis savo akiratį bei žinias, pakantus, išklausantis, atviras, supratingas, klausiantis, mokantis iš patirties ir patirčiai, visur įžvelgiantis grožį ir gėrį. Kuo daugiau apie tai mąstau tuo daugiau kyla klausimų, kaip tokiu tobulu mokytoju tapti ir būti? Nors atsakymas gana paprastas, pirmiausia turi būti pašaukimas, tuomet turi būti noras, o tada daug, daug, daug darbo. Dystervėgas (1988) yra pasakęs, kad blogas mokytojas pateikia tiesą, geras moko ją rasti. Manau kiekvienas mokytojas turi būti sąžiningas, tikintis ir teisingas, kad padėtų mokiniams atrasti savyje tai, ką giliai yra paslėpę ir išlaisvintų savo vidinį potencialą kurti.

Problema: Kaip galima ugdyti mokinių kūrybiškumą?

Tikslas: atskleisti savo kompetencijų augimą mokinių kūrybiškumo ugdyme(si) dailės pamokose

Uždaviniai:

• apibrėžti mokinių kūrybiškumo ugdymo(si) galimybes teoriniu aspektu
• parodyti savo profesinių kompetencijų tobulėjimą, ugdymą(si)

Tyrimo metodai:

Stebėjimas

Mokslinės literatūros analizė

Praktikose sukaupta medžiaga