Mokinių verslumo ugdymas

Savarankiškumas ir laisvumas yra akltualus sių dienų kontekstas visuomeneje. Šiandienos pasaulio ir mūsų valstybės 2013-2022 metų keliamas tiklas yra orientuotis į kūrybiškumą ir augantį technologijų išmanymą, bei verslumo siekimo prioritetus. Kaip teigiama Lietuvos švietimo būklės tyrimų apžvalgose pagrindinis bendrųjų programų atnaujinimo siekis – švietimo paradigmų kaita – perėjimas iš tradicinės (poveikio) į mokymosi paradigmą, t. y. nuo žinių ir supratimo prie kompetencijų (žinių, gebėjimų, nuostatų ir vertybių visumos) ugdymo. (Teisės aktas, 2013).

Verslumas pagal Chiguntą – tai praktinis tam tikrų savybių taikymas (tokių, kaip: iniciatyvumas, inovatyvumas, kūrybiškumas, rizikos prisiėmimas), kartu pasitelkiant atitinkamus įgūdžius, reikalingus sėkmei tam tikroje aplinkoje bei kultūroje užtikrinti (2002, p.35)

Verslumas pagal Jasinavičių – tai gebėjimas turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius efektyviai paversti paklausia ir vertinga kitiems žmonėms produkcija ((2007, p.28).

Verslumo ugdymas vyksta ten, kur besimokantys tobulina savo gebėjimus ir mąstyseną siekdami kūrybiškas idėjas paversti verslo veiksmais. Tai bendrasis visų besimokančiųjų gebėjimas, padedantis asmenybei tobulėti, tapti aktyviu piliečiu, integruotis į visuomenę bei įsidarbinti. Verslumo ugdymas svarbus visame visą gyvenimą trunkančiame mokymosi procese, visoms mokymosi disciplinoms ir visoms ugdymo ir mokymosi formoms (formaliajam, neformaliajam ir savišvietai), kurios prisideda ugdant verslumo dvasią ar elgesį turint komercinį tikslą arba jo neturint“ (EACEA, Švietimo ir jaunimo politikos analizė 2016, p 19)

Verslumo ugdymas tai mokinių rengimas gyventi ir veikti, rinkos ekonomikos ir sąlygomis savo, savo šeimos ir visuomenės labui.

Aktualumas ir problema.

            Verslumas apibudinamas, kaip jauno žmogaus požiūris, įgūdžiai ir žinios, kurie leidžia atpažinti galimybė, kurti vertė (tiek socialinę, tiek ekonominę), ir veiksmai, skirti šiai galimybei panaudoti.

            Verslumo ugdymas, kaip ir ugdymas, nėra tik žinių perteikimas ir gebėjimų ugdymas, tai yra kompleksinis procesas, kuriame reikia mokėti modeliuoti įvairias mokymo(si) strategijas, taikyti tokius mokymo(si) metodus, ir būdus, kurie minimaliomis laiko sąnaudomis leistų pasiekti efektyvių rezultatų‘(Strazdienė ir Geležinienė, 2008, cit. pagal Dž. Ruškyte straipsnis 2016).

            Taip verslumo ugdymas ir skatinimas prasideda mokykloje ir formuoja aktyvią jauną ekonomiškai ir socialiai šviestą visuomenė.

            Atlikinėjau praktiką ir stebėjau profesinio ugdymo įstagos mokinius. Analizavau, vertinau ir lyginau jų elgesį, emocijas, pasiekimus. Kaip jie veikia vienas kitą, kokį ryšį turi su mokytojais, ar kitais mokiniais.

Mokykla turi atkreipti ypatingą dėmesį į verslumo ugdymą, nes jaunimas yra ta visuomenės dalis, kuri turi verslumo potencialą – jauni žmonės yra dinamiški, imlūs naujovėms, globalūs, atviri iššūkiams (Branson, R. 2011).

Taigi reikia sudominti mokinius, aktyvinti juos ir mokinti tam tiktrų tinkamų įgūdžių, kad ateityje ir jie būtų rižtingi ir siektų savo u žsibrėžtų tikslų ir svajonų.

            Mano temos aktualumas yra mokinių verslumo ugdymas jų krjerai. Kaip mokykla padeda mokiniams, kaip juos ruošia pomokykliniam gyvenimui. Temos problema galima apibrėžti taip:  Kaip suformuoti ir gylinti verslumo žinias ir įgudžius, kad paskui kiekvienas galėtu naudoti ir taikyti jas praktiškai savo kasdieninėje aplinkoje.

Darbo objektas – mokinių verslumo ugdymas.

Darbo tikslas – mokinių karjera, taikant ekonomikos ir verslumo ugdymą.

     Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti ekonomikos ir verslumo ugdymo efektyvumą.
2. Išanalizuoti mokinių karjeros skatinimą per informacinius šalinius ir švietimą.
3. Atlikti mokinių verslumo ugdymo  analizė.

Darbo metodai:

1. Su ekonomikos ir verslumo, bei bendrųjų ugdymo ir su ugdymu siejamos mokslinės literatūros nagrinėjimas ir analizė.
2. Mokinių karjeros skatinimas: mokinių tislai, pasirinkimo abejonės, galimybes susirinkti norimą informaciją, turėti  alternatyvas.
3. Aprašomoji statistinių duomenų analizė, kuria remiantis pateikti tyrimo metų surinkti anketinės apklausos duomenys, toliau susisteminti, apdoroti ir apibendrinti;
4. Anketinių duomenų sisteminimas ir pateikimas su IBM SSPS Statistics, for Windows 22.0 (SSPS) statistine programa ir Microsoft Office Excel (Excel) programa, taikant rangavimo metodą.
5. Rangavimo metodas, skirtas kintamųjų vietai nustatyti pagal pasirinktą kiekybinį požymįvieno rūšies komponentš grupėje. Kiekvienas kintamasis yra išmatuojamas pagal 5 rangų skalę ir koduojamas 5 galimomis reikšmėmi