Vyrų požiūris į moterų profesinės raidos ypatumus

Temos aktualumas. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pasikeitusi politinė sistema pakeitė ekonominę situaciją šalyje, kartu keitėsi ir darbo rinkos sistema. Perėjus nuo planinio ūkio prie rinkos ekonomikos šalyje vyko intensyvus dirbančiųjų „persiliejimas“ iš valstybinio į privatų sektorių. Didesnę pusę valstybinio sektoriaus sudaro moterys, tuo tarpu privačios ekonominės veiklos sferoje aktyvesni yra vyrai. Taip pat galima pastebėti, kad Lietuvos darbo rinkai būdinga vertikali ir horizontali profesinė segregacija[1].

Šiai dienai knygose ir vadovėliuose vyrauja stereotipas, vaizduojantis moteris tradicinėje namų aplinkoje, o vyrus - darančius karjerą verslininkus, išlaikančius šeimą. Įsitikinimas, kad vyrai yra karjerą darantys darbuotojai, o moterys – „tiesiog darbuotojos“, paplitęs ne tik tarp vyrų, bet ir tarp moterų. Jaunų moterų tarpe pasigendame aiškios lyderių iniciatyvos. Tai palaiko ir nesąmoningą diskriminaciją lyties atžvilgiu[2].

Pasak N. Daukantienės, Lietuvos darbo rinkai būdingas susiskirstymas į vyriškus ir moteriškus darbus: moterys vyrauja aptarnavimo, socialinių paslaugų (švietimo, sveikatos apsaugos ir kt.) sferoje, tuo tarpu vyrai – industriniame sektoriuje (statyboje, transporte, kai kuriose pramonės šakose). Toks susiskirstymas lemia moterų darbo rinkoje vaidmens nuvertinimą, kuris pasireiškė ir Lietuvos darbo rinkoje.

Moterų ir vyrų lygios galimybės bei lyčių lygybė nėra iki galo įgyvendintos nei Lietuvoje, nei daugelyje kitų šalių. Vis dar pastebimas labai didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, iki šių dienų yra išlikęs stereotipinis požiūris į moters vaidmenį šeimoje, kuris trukdo moterims integruotis į darbo rinką[3].

Pagal E. Sikorskaitę, dabar Lietuvoje nėra nė vienos ūkio šakos, kurioje vidutinis moterų uždarbis viršytų vidutinį vyrų užmokestį. Šiuolaikiniai darbdaviai nesilaiko XX a. pabaigoje kai kurių mokslininkų skelbtų nuostatų, kad moterys yra menkiau orientuotos siekti karjeros, kad jų indėlis į organizacijų žmogiškąjį kapitalą yra mažesnis, tačiau šitokios nuostatos nėra visiškai išnykusios iš daugelio rinkos dalyvių sąmonės[4].

A. Palujanskienė teigia, kad karjera – nuosekli visų individo užimamų profesinių pozicijų ir darbo vietų seka , apimanti visą žmogaus darbo veiklos istoriją[5].

Tačiau moterims sunkiau negu vyrams kilti karjeros laiptais, gauti už tą patį darbą vienodą su jais atlygį. Visuomenė ir kultūra šalyje turi vis dar stiprų patriarchalinį pobūdį, pažangą stabdo giliai įsišakniję lyčių stereotipai, priskiriantys vyrams ir moterims atitinkamus vaidmenis. Tradiciškai dominuoja nuomonė, jog moters vaidmuo darbe ir visuomenėje yra mažiau reikšmingas negu vyro. Nusistovėjęs visuomenės požiūris, kad moteris yra silpnoji lytis ir jos pagrindinė misija - auginti vaikus, tvarkyti namų ūkį[6].

Pasak A.Urbonienės bei I. Leliūgienės, pastaruoju metu įvairiuose diskursuose yra analizuojami lyčių nelygybę kuriantys mechanizmai visuomenėje, atkreipiant dėmesį į lyties reikšmingumą pasirenkant profesiją. Diferencijuojant moterų ir vyrų profesinį pasirinkimą pastebėta, kad moterų renkantis profesiją svarbūs yra tokie veiksniai – vaikų gimdymas ir jų priežiūra, jie skatina rinktis „moteriškas“ profesijas.

Be to, profesijos statusas laikomas vienu iš svarbiausių sėkmingos darbo karjeros rodiklių. Jis priklauso nuo tam tikroje kultūroje susiformavusių įvairių aplinkybių ir nuo visuomeninių, socialinių, ekonominių ir kitų veiksnių. Visuomenėje konkrečios profesijos statusą nulemia atlyginimo dydis, lyčių pasiskirstymas, karjeros galimybės, paklausa darbo rinkoje, darbo dienos trukmė, darbo sąlygos, išsilavinimo prestižas visuomenėje ir pan.[7].

Darbo objektas - vyrų požiūris į moterų profesinės raidos ypatumus.

Darbo tikslas – išanalizuoti vyrų požiūrį į moterų profesinę raidą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti moterų profesinės karjeros sampratą ir jos planavimą, veiksnius, lemiančius moterų karjerą.
2. Išanalizuoti moterų profesinę raidą ir lyčių nelygybės ypatumus, palyginti moterų ir vyrų padėtį darbo rinkoje.
3. Atlikti kiekybinį tyrimą ir nustatyti vyrų požiūrį į moterų profesinę raidą.

Darbo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Anketinė apklausa.
3. Statistinė duomenų analizė.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai. Darbo apimtis - 45 psl.

[1] Daukantienė N. Darbo rinkos pokyčiai Lietuvoje: moterų ir vyrų padėties aspektai. Filosofija. Sociologija, 2006, Nr. 4, p. 46-54.

[2] Atmanavičienė D. (2006). Moterų diskriminacija darbe Lietuvoje. Tyrimo ataskaita. Vilnius, 2006 m. lapkričio 30 d.

[3] Daukantienė N. Darbo rinkos pokyčiai Lietuvoje: moterų ir vyrų padėties aspektai. Filosofija. Sociologija, 2006, Nr. 4, p. 46-54.

[4] Sikorskaitė E. (2008) Ar moterims – tik vaikai ir virtuvė? Prieiga per internetą: http://www.darbopartija.lt/lt/zinias?item=273&print=1, žiūrėta 2008 04 03.

[5] Palujanskienė A. (2003). Darbo ir karjeros psichologija. Metodinės rekomendacijos. Kaunas: Akademija.

[6] Atmanavičienė D. (2006). Moterų diskriminacija darbe Lietuvoje. Tyrimo ataskaita. Vilnius, 2006 m. lapkričio 30 d.

[7] Urbonienė A., Leliūgienė I. (2004). Profesinio pasirinkimo motyvacijos raiška renkantis socioedukacinio darbo profesijas: tarpkultūrinis palyginimas. Acta Pedagogica Vilnensia, T. 13, p. 1-10.