1907 m. diplomatinė revoliucija: britų jūrinės politikos persitempimas

Taigi devyniolikto amžiaus Didžios ios Britanijos galia rėmėsi Karališkuoju laivynu, užtikrinančiu jai dominavimą jūrose ir taip saugančiu jos interesus po visą pasa ulį išsimačiusiose teritorijose. Ši Britanijos hegemonija jūrose užsitikrinta 19a. pradžioje kitų valstybių ilgai buvo toleruojama, nes britų vykdyta laisvos prekybos politika leido ir kitoms valstybės mėgautis Britanijos laivyno nešama nauda. Tačiau amžiaus pabaigoje, augant industrializacijos tempams kitose Europos šalyse, vėl išaugo kolonijų svarba, politikams supratus, kad jos būtinos norint užsitikrinti strategiškai svarbiems resursams. Vokietijai pradėjus statyti galingą laivyną, turėjusį padėti jai įgyti naujų kolonijų, Britanijos dominavimas jūrose buvo pradėtas kvestionuoti. Britanija pradėjus reaguoti į šią naują grėsmę teko perdislokuoti savo karinį laivyną, pradedant jį dislokuoti
arčiau Britų salų. Ši nauja politika susilpninto Britanijos pozicijas kitose pasaulio dalyse ir privertė atsisakyti absoliučios vandenynų kontrolės. Šiame rašto darbe, mes pasistengsime įrodyti, kad šis naujas britų politikos modelis destabilizavo politinę sistemą ir taip prisidėjo prie Pirmojo Pasaulinio karo pradžios.