1907 M. Diplomatinė revoliucija: Vokietijos ir Didžiosios Britanijos ginklavimosi varžybos

XIX a. antroje pusėje iškilus suvienytai Vokietijai Europoje atsirado didelė jėgų susidūrimo tikimybė. Nespėjusiai įsitraukti į teritorijos dalybas valstybei rūpėjo kuo greičiau patekti į kolonijinį žaidimą, kuriame lyderiaujančias pozicijas tuo metu užėmė D. Britanija. Trilypė sąjunga, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidino Vokietija, pačios D. Britanijos ilgą laiką buvo matoma kaip Europos stabilumo ir taikos garantas, neleidžiantis iškilti vienai hegemoninei galiai , tačiau situacija ilgainiui pasikeitė.
Vokiečių oficialiai deklaruojamos aspiracijos rasti „vietą po saule“ bei agresyvi užsienio politika buvo esminiai šio proceso veiksniai. Vokiškoji ir britiškoji imperinės tradicijos ėmė laikyti viena kitą centrinėmis grėsmėmis ekspansijai bei galios išlaikymui . Milžiniškas militarizacijos lygis, būdingas šiam laikotarpiui, peraugo į plataus masto ginklavimosi varžybas. Interesų susikirtimas bei radikaliai išaugę Vokietijos pajėgumai privertė anglus ieškoti sąjungininkų kontinentinėje Europoje, reformuojant ankstesnę izoliacinę praktiką. Visa tai privedė prie 1907 m. įvykusios diplomatinės revoliucijos – naujos kartos aljansų susiformavimo, visiškai pakeitusio tuometinę geopolitinę logiką. Šio darbo tikslas – patvirtinti hipotezę, jog būtent Didžiosios Britanijos ir Vokietijos ginklavimosi varžybos nulėmė kardinalų tarptautinių santykių pasikeitimą - vadinamąją diplomatinę XX a. pr. revoliuciją.
Nagrinėjamas ryšys tarp dviejų kintamųjų: kaip dviejų valstybių ginklavimasis (nepriklausomas kintamasis) lėmė diplomatinę revoliuciją (priklausomas kintamasis). Abiejų pusių perspektyva atskleidžiama 4 pjūviais: ekonomika, institucijų sąveika, individo lygmuo bei užsienio politika. Šie aspektai geriausiai atspindi pokyčius, lėmusius kardinalų Vokietijos užsienio politikos pasikeitimą bei D. Britanijos požiūrio į kontinentą pokytį. Darbe naudojama istorinė politinio proceso analizė, leidžianti geriau išsiaiškinti, kaip socialinės sąveikos paveikia viena kitą erdvėje ir laike . Darbe naudojamos karybos istorikų, tarptautinių santykių ekspertų įžvalgos, pirminiai to meto diplomatiniai šaltiniai.