Turkų ir kurdų nacionalinės integracijos problemos šiuolaikinėje Vokietijoje

Nuo 20 amžiaus 7 dešimtmečio Vokietijoje priėmus įstatymus dėl imigrantų, sparčiai pradėjo augti jų skaičius. Šiandien, Vokietija yra viena didžiausių imigrantų šalių. Didžiausia etnine grupe yra laikoma turkai. Kurdai taip pat yra viena didžiausių etninių grupių. Nuo pat šių diasporų persikėlimo į Vokietiją susiduriama su daug iššūkių ir problemų. Todėl šiame darbe bus pagrindinis dėmesys bus koncentruojamas į nacionalinės integracijos problemas, kurias patiria šios etninės grupės.

Problema. Turkų ir kurdų nacionalinės integracijos raidos iššūkiai šiuolaikinėje Vokietijoje.

Darbo aktualumas. Ši tema yra aktuali šiandieniniame Europos etnopolitiniame kontekste dėl to, kad ši problema kelia rimtą susirūpinimą dėl etninių grupių buvimo Europoje ir galimų rimtų etninių konfliktų atsiradimo. Šia ar panašiomis temomis Lietuvoje nėra atlikta daug mokslinių tyrimų, todėl tai yra nauja ir beveik netyrinėta tema Lietuvos akademiniame lygyje.

Darbo objektas. Vokietijoje gyvenančių etninių turkų ir kurdų padėtis, problemos.

Darbo tikslas. Pristatyti turkų ir kurdų etninių grupių padėtį šiuolaikinėje Vokietijoje bei panagrinėti pagrindines nacionalinės integracijos problemas.

Darbo uždaviniai.

1. Pristatyti pagrindinius etnopolitinės sampratos teorinius aspektus: analizuoti etniškumo ir etninių konfliktų sampratą ir nacionalizmą, kaip veiksnį, tiesiogiai įtakojantį etniškumą ir etninius konfliktus. Išanalizuoti pilietybės ir imigracijos politikos koncepcijas bei pristatyti pagrindinius separatizmo bruožus ir kokią įtaką jie turi etnopolitiniams procesams, vykstantiems šiuolaikiniame pasaulyje.

2. Detalizuoti ir analizuoti pagrindines etnines (nacionalinės integracijos) problemas. Išsiaiškinti kurios problemos yra aktualiausios ir keliančios daugiausia nesutarimų, kurioms sritims Vokietijos valdžia skiria didžiausią dėmesį, o kurioms sritims – mažiausią.

3. Analizuoti, kokiomis priemonėmis yra sprendžiamos turkų ir kurdų nacionalinės integracijos problemos bei įvertinti priimtų sprendimų efektyvumą. Taip pat įvertinti Vokietijos politinių partijų įtaką turkų ir kurdų etninėms grupėms.

4. Analizuoti Vokietijos – Turkijos dvišalių santykių ir Europos Sąjungos kaip aktorės įtaką, tolimesniam bendram integraciniam procesui. Bus siekiama išsiaiškinti, kokios problemos

Vokietijos – Turkijos dvišaliuose santykiuose trukdo pasiekti teigiamus sprendimus, didinančius turkų ir kurdų integraciją Vokietijoje. Taip pat sudaryti galimus dvišalių santykių ateities vystymosi scenarijus.

Struktūra.

Pagrindinę darbo dalį sudaro šie elementai:

1. Įvadas.

2. Teorinė dalis. Pirmajame skyriuje bus supažindinama su pagrindiniais etnopolitinės sampratos teoriniais aspektais.

3. Praktinė dalis. Antrajame skyriuje bus analizuojamos pagrindinės nacionalinės kurdų ir turkų integracijos problemos. Trečiajame skyriuje bus analizuojamos dvišalių Vokietijos ir Turkijos santykių problemos.

4. Išvados.

Metodai. Rašant šį darbą bus naudojami šie metodai: analizė, aprašymas, lyginamoji analizė.

Naudojama literatūra. Bu remiamasi šiais pagrindiniais šaltiniais: Monografijomis (pagrindiniai autoriai - Karl Deutch, Roger Brubaker, Anthony Smith, Ernest Gellner, Bahar Baser), periodiniais moksliniais žurnalais (global policy journal, turkish weekly journal), elektronine žiniasklaida

(spiegel.de, deutsche welle naujienų tarnyba).