Laisvės problema šiuolaikinėje politinėje teritorijoje

Temos aktualumas. Kalbėjimas apie laisvę visada išlieka aktualus. Žodis laisvė yra dažnai vartojimas daugelyje gyvenimo sričių, jis buvo minimas visais žmonijos egzistavimo laikotarpiais bei įvairiose epochose. Laisvė galima įvardyti, kaip pagrindinę žmonijos vertybę, kuri egzistuoja nuo pat jos atsiradimo. Laisvės poreikis gali būti neišreikštas žodžiu, tačiau jis egzistuoja kiekvienam žmogui, visais laikais. Tačiau kaip ir bet koks reiškinys arba samprata, laisvė negali būti suvokiama vienareikšmiškai, tai liečia teorinį bei praktinį laisvės suvokimo lygį. Žiūrint iš praktinės pusės, laisvė pasireiškia įvairiose žmogaus gyvenimo srityse bei įvairiomis formomis. Teoriniame (moksliniame) lygmenyje, laisvės samprata mažiau arba daugiau yra tiriama įvairiose mokslo srityse. Prie laisvę tyrusių mokslų galima priskirti: filosofiją, sociologiją, istoriją, teisę ir kt. Analizuojama tema yra gana plati, dėl šios priežasties darbe dėmesys bus sukoncentruotas ties XX amžiaus politinių teorijų idėjomis. Nagrinėti laisvės problemą yra aktualu tiek filosofiniame ir teoriniame lygmenyje bei praktiniame. Šiame darbe bus siekiama atskleisti individo ir bendruomenės laisvių sankirtą liberalioje ir komunitarinėje srovėse. Nustatyta, kad politinės filosofijos teorijos ir dalykai, kurie yra pateikiami jose, turi įtakos praktinei politikos sričiai. Problema. XX amžiaus pradžioje atsirado dvi skirtingai laisvę interpretuojančios srovės – tai liberalioji ir komunitarinė. Liberalioji srovė pabrėžė individualią laisvę, o komunitarinė siekė atgaivinti bendruomenės laisvės paplitimą. Nors abiejų laisvės idėjos skiriasi, tačiau visgi abi šias sroves vienija bendras siekis, t.y. užtikrinti didelę individų laisvę, tačiau tikslo pasiekimui yra naudojami skirtingi būdai. XX amžiuje išryškėjo negatyvios ir pozityvios laisvės sankirta, konkretaus individo ir bendruomenės laisvės skiriasi, tai yra pagrindinė problema, taip pat politinės laisvės yra labai tapačios. Diferencijuojant laisvę, galima nurodyti skirtingas laisvės rūšis, tačiau svarbu nustatyti subjektyvų dalyką, kuris neatspindi tikrosios politinės laisvės esmės. Darbo objektas – politinės laisvės analizė šiuolaikinėje politinėje filosofijoje. Darbo tikslas – ištirti politinės laisvės refleksijos savybes šiuolaikinėje politinėje filosofijoje. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Nustatyti kokia yra politinės laisvės samprata;2. Išanalizuoti negatyvios ir pozityvios laisvės reikšmę ir sankirtą;3. Atskleisti individo ir bendruomeninės laisvių skirtumus ir prieštaringumus liberaliame ir komunitariniame diskursuose. Darbo metodai. Darbe taikomi tiek teoriniai (mokslinės literatūros analizė) bei apibendrinimo metodai. Laisvės idėjas bei jos skirtingus pavidalus politinėje filosofijoje tyrinėjo H. Arendt. Autorė savo knygoje „Tarp praeities ir ateities: aštuoni politinės filosofijos etiudai“ (1995) nagrinėja laisvės ir politikos santykius bei didelį dėmesį skyrė politinės laisvės klausimui. H.Arendt savo veikale laisvę įvardija kaip būtiną politikos sąlygą, bei abi šias sritis laiko tarpusavyje susijusias. Taip pat darbe didelis dėmesys yra skiriamas G. Sartori 1987 metų veikalui, kuriame jis pabrėžia politinės laisvės įvairovę, tai vertina kaip filosofinių ir empirinių koncepcijų susiliejimo pasekmę. Tarp Lietuvos autorių išskiriami A. Jokubaitis ir A. Degutis.