Biurokratijos kontrolės šiuolaikinėje visuomenėje galimybės ir ribos

Biurokratija – sociologinė sąvoka nusakanti vyriausybės ir jos institucijų organizacinę struktūrą, kuriai būdingos formalizuotos procedūros, atsakomybės pasiskirstymas, hierarchija ir neasmeniniai santykiai. Biurokratija taip pat būdinga daugeliui verslo ir visuomeninių organizacijų. Dažnai pats modernios valstybės atsiradimas siejamas su biurokratijos atsiradimu, nes moderniai valstybei būdinga profesionali valdininkija. Biurokratai vykdo politikų sprendimus, jų vietoms užimti pagrindinis kriterijus yra kvalifikacija. Tuo biurokratai iš esmės skiriasi nuo modernių laikų politikų, kurie pareigas užima rinkimų keliu. Kaip neigiama biurokratijos pusė įvardinama tai, kad biurokratai turi visą informaciją reikalingą sprendimams priimti, dėl to gali įtakoti politikus priimančius sprendimus, taip pat nuslėpti jiems prieinamą informaciją. Kita vertus modernios valstybės praktiškai neįsivaizduojamos be biurokratijos, išskyrus anarchizmo siūlomas alternatyvas. Kasdieniniame gyvenime terminas „biurokratizmas“ vartojamas kaip valdininko, kurio veikla vertinama neigiamai. Tačiau politologams šis terminas suvokiamas kiek kitaip. Biurokratija - tai vienas iš daugelio valstybės administracijos organizavimo būdų, kuriems būdinga tai, kad vietą valstybės administracijoje gali užimti tik tas asmuo, kurio išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka numatomo darbo turinį; valdininko funkcijos yra aiškiai apibrėžtos ir standartizuotos, kad būtų išvengta jo savivaliavimo; visa valstybės administracija yra griežtai suorganizuota hierarchiškai; siekiant apsaugoti valdininkus nuo įvairių įtakų, iš jų užimamų pareigų jie gali būti atleidžiami tik pagal specialią programą; dažniausiai vietos valstybės administracijoje užimamos konkurso tvarka.
Biurokratijos principus ir pageidaujamas valdininkų, biurokratų - savybes dar šio amžiaus pradžioje aptarė vokiečių sociologas Weberis.Tačiau panašu, kad jo minėti principai liko nevisiškai ar ne visur įgyvendinti arba neužtikrina objektyviai priimtino valdymo. Todėl biurokratijos tyrinėjimai dabar apima ne tiek idealų biurokratijos modelį, kiek - pripažįstant biurokratinės valdymo organizavimo formos pranašumus - jos trūkumus ir apskritai įvairias biurokratijos formas bei biurokratų kaip ypatingos valdininkų grupės interesus. Taigi pats terminas „biurokratija“ gali reikšti ir teigiamą, bene vienintelį priimtiną šiuolaikinės valstybės valdymo organizavimo būdą, ir neigiamą, dažniau vartojamą buitine prasme, biurokratijos kaip niekam neatsakingų valdininkų valdžios apibūdinimą.
Šiame darbe aš bandysiu apžvelgti M. Wėberio „idealios“ biurokratijos modelį, teoriją, jos poveikį šiuolaikinėje visuomenėje. Rašant šį darbą naudosiosi šia literatūra; Caleman, J Socialinės teorijos pagrindai, Denhardt, R. Viešųjų organizacijų teorijos, Viešasis administravimas, Robbins, S. Organizacinės elgsenos pagrindai, Viešojo administravimo efektyvumas.