Užsienio kalbos žodyno turtinimas naudojant žaidimus

Žaidimas yra savarankiška vaiko veikla, padedanti jį auklėti ir mokyti, perteikti kitų žmonių veiklos patirtį. Žaidimas, kaip vaiko gyvenimo organizavimo forma, svarbus ir tuo, kad padeda formuotis žmogaus psichikai, asmenybei. Užsienio kalbos mokymas naudojant žaidimus efektyvus būdas mokyti vaiką. Aš pasirinkau temą „Užsienio kalbos žodyno turtinimas naudojant žaidimus“, nes užsienio kalba šiandien yra aktuali visuomenėje, o žaidimo metodas vaikams nesukelia jokio streso, o tik malonumą.

Dėmesys kalbų mokymui(si) Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje didėja. Lietuvoje mokyti užsienio kalbų nuo antros klasės pasirinkta neatsitiktinai. Daugelio kitų šalių patirtis rodo, kad vaikams yra lengviau išmokti užsienio kalbą, kai jos pradedama mokytis ankstyvajame amžiuje.

Mokantis užsienio kalbos svarbiausia išmokti žodžių ir didelis dėmesys kreipiamas į žodyną, nes žodžiai yra sėkmingo komunikavimo elementas. Žodžiai yra pagrindinė kalbos statybinė medžiaga. Mes tik tada galėsime kalbėti, kai tvirtai įsiminsime tam tikrą žodžių ir įvairių posakių kiekį, kai galėsime juos suprasti, atpažinti ir atgaminti, tai yra aktyviai panaudoti savo mintims reikšti. Tad užsienio kalbų didaktikos specialistai didelį dėmesį skiria žodyno mokymui. Jie tvirtina, kad žaidimai yra pati geriausia priemonė mokytis užsienio kalbos žodyno.

Žaidybinis metodas yra efektyvus. Šio metodo paslaptis yra ta, kad vaikui yra suteikiama galimybė daryti tai, kas jam patinka – žaisti. Be to, užsienio kalbai mokyti dažnai taikomi natūralusis, tiesioginis metodai – vaikas išmoksta girdėdamas, žaisdamas, net nejausdamas, kad jis mokomas.

Naudojant žaidybinį metodą pamokoje, žaidimai atrenkami tikslingai, kad vaikams padėtų be baimės žaismingai mokytis užsienio kalbos. Mokytojas, kaip profesionalas atrenka tuos žaidimus, kurie suteikia galimybę vaikams mažesnėmis pastangomis įgyti elementarius užsieno kalbos pagrindus. Tai gali būti lėles, kurios yra valdomos mokytojo ir paties mokinio kalba, stebi, klauso, dalyvauja pokalbyje. Gali būti vartomos istorijų knygelės – metodas, tinkamas iliustruotiems tekstams skaityti didesnėse vaikų grupėse, spektaklis, kai visa klasė žaidžia teatrą ir vaikai net nepastebėdami išmoksta naujų žodžių, dainelių ir eilėraščių.

K. Dineika, N. Grinevičienė, P. Ivanovas nagrinėjo žaidimus bei jų naudojimą įvairiose pamokose, o A. Kliaugienė, R. Stonienaitienė, G. Stunžėnienė analizavo žaidimų naudojimą užsienio pamokose.

Darbo tikslas: analizuoti žaidimų naudojimą, turtinant pradinukų užsienio kalbos žodyną.

Darbo uždaviniai:

1. Analizuoti dalykinę, metodinę literatūrą apie žaidimų naudojimą, turtinant pradinukų užsienio kalbos žodyną.
2. Tirti respondentų, mokinių ir mokytojų požiūrį į žaidimus, turtinant žodyną užsienio kalbos pamokose.
3. Stebėti ir analizuoti žaidimų taikymą, turtinant žodyną užsienio kalbos pamokose.
4. Taikyti žaidimus, turtinant žodyną užsienio kalbos pamokose.

Hipotezė – žaidimai naudojami kiekvienoje užsienio kalbos pamokoje, turtinant žodyną.

Tyrimo metodai: šaltinių analizė, anketinė apklausa, stebėjimas, eksperimentinės pamokos.

Profesinės kompetencijos:

1. Ugdydamas pradinių klasių moksleivį:

• gebėti pažinti vaiką, jo poreikius ir juos tenkinti;
• gebėti planuoti ir organizuoti ugdymo procesą pagal humanistinės pedagogikos principus;
• išmanyti vertinimo sistemas ir gebėti jas taikyti ugdymo procese.

2. Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su kitais ugdytojais ir ugdymo institucijomis:

• gebėti pažinti vaiko šeimą ir teikti pedagoginę- psichologinę pagalbą tėvams;
• gebėti dirbti komandoje.

3. Tobulindamas asmeninę ir profesinę kompetenciją:

• gebėti puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą ir veiklą;
• gebėti tobulėti ir keistis, kūrybiškai reaguojant į šiuolaikinio pasaulio pokyčius;
• gebėti plėtoti informacinės- komunikacinės kultūros įgūdžius.