Kūrybinės kalbos ugdymo užduotys pradinėse klasėse

Darbo aktualumas. Kūrybingumas užima svarbia vietą. Žmogus nebūna tik kūrybingas arba tik nepaprastai gabus. Visada šios jo savybės pasireiškia tam tikroje srityje. Vaikų kūrybingumas — dažnai pastebimas gana anksti. Iš tikrųjų dauguma iš mūsų sutiktų, kad kūrybiškumas – puiki savybė, tačiau kiekvienas iš mūsų skirtingai ją apibrėžtų. Kūrybinis mąstymas – tai ne tik išradingumas, sugebėjimas atrasti, mokslinės teorijos ar sukurti meno kūriniai.
Daugelis vaikų esti kūrybingi, tik dėl netinkamo auklėjimo ir mokymo savo kūrybiškumo neugdo . Vienas kūrybiškumo dalykų – bendradarbiavimas. Dirbti komandoje reikia sugebėti.
Ugdant vaikų kūrybiškumą,reikia organizuoti pedagoginį procesą taip, kad žinios būtų įsisavinamos praktiškai ir kūrybiškai, bet ne iškalamos mechaniškai. Išugdyti ar padėti vaikui pačiam išsiugdyti kūrybiškumo kompetenciją, suprantamą kaip gebėjimą originaliai, lanksčiai, tikslingai ir efektyviai mąstyti ir veikti, turi būti vienas svarbiausių šiuolaikinės mokyklos siekių. Kitaip tariant, mokykla turėtų ugdyti mąstantį, gebantį spręsti problemas, veržlų, laisvą, savarankišką žmogų.
Ugdant kūrybingumą labai svarbu ugdyti visą asmenybę ir skatinti intelektinį pasitenkinimą, ypač svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko saviraiškai atskleisti. Labai svarbi sąlyga – pačių mokytojų kūrybiškumas. Tik kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką mokinį. Pačių mokytojų kūrybiškumo kompetencija – tai viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo mokykloje sąlygų.. Mokykloje kiekvienam vaikui turi būti sudaryta galimybė kurti, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta eksperimentuoti. Kūrybiškumas — dažnai laikomas svarbia nuoroda į galimus nepaprastus gabumus. Kalbama apie labai sudėtingą sąvoką, kurios neįmanoma paprastai aprašyti. Nėra bendrai galiojančių ir priimtų kūrybingumo apibrėžimų.
Kūrybingumas yra vienas iš ugdymo tikslų, į kuriuos tradicinė mokykla dar žvelgia įtariai. Mūsų visuomenės, nemažos dalies mokytojų svarbiausių vertybių sąraše kūrybingumo galime ir neaptikti, nes mokymąsi dažniausiai laikome ne kūryba, o darbu.
Besikeičianti visuomenė šiuolaikiniam žmogui, siekiančiam įgytį naujų kompetencijų ir kaupti atitinkamus įgūdžius, kelia tam tikrus reikalavimus. Mokymo esmė yra ne tik žinios. Mūsų visuomenei reikalingi kūrybiški žmonės, kurie gebėtų diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, mokėtų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasulio, daryti įtaką naujoms idėjoms ir darbams. Neatsiktinai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosios programos kūrybiškumo ugdymą išskiria kaip vieną pagrindinių ugdymo tikslų. Kūrybiškumą ugdo įvairi veikla. Yra sakoma, kad kuo daugiau žmogus skaito, tuo daugiau žino. Skaitančio vaiko atmintis gerokai imlesnė, platesnė, vaizduotė – kūrybiška, jie nepalyginti iškalbingesni. Skaitantys geriau formuluoja mintis, laisviau rašo, lengviau užmezga ryšius ir bendraują su aplinkiniais, yra kritiškesni, savarankiškesni, vertindami teiginius ir veiksmus. Skaitymas formuja dvasiškai brandesnę, labiau apsišvietusią, kultūringą ir socialiai vertigą asmenybę.
Pradinių klasių mokytojai skatina mokinius skaityti, padeda atsiskleisti kiekvieno mokinio individualumui bei kūrybinės galioms. Vaikų kūrybinę vaizduotę padeda lavinti įvairiai nauojamos pasakos.
Pradinėje mokykloje sprendžiamas vienas iš svarbių lietuvių kalbos ugdymo uždavinių – mokymas(sis) rašyti kūrybinius darbus (rašinėlį, laišką ir kt). Patvirtintose pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programose išskirta rašymo sritis, kurioje aprašyti siektini trijų lygių mokinių lietuvių kalbos rezultatai. Tačiau mokytojams iškyla įvairūs klausimai, kaip antai: kaip reikėtų planuoti mokinių rašymo mokymą, kokius kūrybinius rašto darbus ir kaip reikėtų mokyti rašyti, kaip reikėtų vertinti mokinių elementariojo raštingumo gebėjimus kūrybiniuose rašto darbuose.
Lietuvių kalba, kaip mokomasis dalykas, pradinėse klasėse apima dvi plačias sritis: vaiko kalbos ugdymą ir literatūrinį lavinimą. Be to, kiekviena ši sritis turi ne vieną sudedamąją dalį, ypač daugiaplanis kalbos ugdymas, nes vaikui reikia išmokti skaityti, rašyti, tobulinti savo sakytinę kalbą, reikšti mintis ir jausmus rašytine kalba, nors ir elementariai pažinti kalbos sandarą ir kt.

Tikslas. Apibūdinti kūrybinės kalbos ugdymo užduotys pradinėse klasėse.
Uždaviniai:
1. Remiantis literatūra ir kitais informacijos šaltiniais apibūdinti kas yra kūrybingumas.
2. Išryškinti efektyvių metodų ir būdų taikymą kūrybinės kalbos ugdymo užduotys pradinėse klasėse.
3. Išaiškinti veiksnių, kūrybinės kalbos ugdymo užduotys pradinėse klasėse, įtaką mokinių ugdymui.