Katalogas
Pedagogika

Pradinių klasių mokinių gebėjimų suvokti tekstą vertinimas

Kursinis darbas
19 psl. / 5353 žod.
0 atsiliepimų

Ištrauka

Temos aktualumas. Pasak nacionalinio mokinių pasiekimo tyrimų ataskaitos (2014), didžiausia žemų pasiekimų pradinių klasių mokinių dalis – 15,6 proc. – buvo nustatyta pagal antrąjį testų sąsiuvinį, kuriame pateiktais testais buvo vertinami mokinių skaitymo ir teksto pažinimo gebėjimai. Pradinukų pasiekimams turi įtakos šeima ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai, jeigu vaikas lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Vis dėlto, pradinių klasių mokytojas labiausiai atsakingas už pradinių klasių mokinio kalbinių, pažintinių gebėjimų ugdymą. Pedagogai formuoja pamatinius skaitymo ir rašymo gebėjimus, todėl analizuojant mokinių atliktų testų rezultatus ir surinktą kontekstinę informaciją, galima gana patikimai įvertinti pradinių klasių mokytojų darbą.


Pasak Jonynienės (2015), įvairūs rašto ženklai ir simboliai supa mus visur, todėl skaitymas yra vienas pagrindinių gebėjimų, būtinų beveik kiekvienoje gyvenimo srityje, ir šio gebėjimo svarba nuolat auga. Skaitymo supratimas apima kompleksinį pažintinį procesą, kurį reikia naudoti kartu su skaitymo veikla, suteikiant skaitytojams galimybę suprasti reikšmę iš skaitomos medžiagos. Kai tekstai mokyklose tampa esminiu žinių šaltiniu, skaitymo supratimas tampa vis svarbesnis mokiniams pereinant į aukštesnę klasę. Skaitymo praktika tradiciškai grindžiama mokytojų pamokomis, vadovėlių tekstų skaitymu ir atsakymu į mokytojų klausimus (Smagorinsky, 2001). Tačiau mokiniai turi turėti veiksmingų skaitymo įgūdžių, kurie galėtų suteikti jiems galimybę suprasti sudėtingą turinį pateikiamą vadovėliuose, kad mokymas būtų sėkmingas. Taip yra todėl, kad iš šiuolaikinio jaunimo yra tikimasi aukštesnio lygio raštingumo įgūdžių nei anksčiau, kad atitiktų verslo reikalavimus (Biancarosa & Snow, 2006).


Pagrindinės teksto supratimo strategijos yra numatyti turinį, analizuoti teksto struktūrą, nustatant pagrindinę idėją ir analizuojant santraukas. Pagrindinės idėjos ir detalių nustatymas tekste yra būtinas sėkmingo skaitymo gebėjimas, o teksto supratimas paprastai laikoma būtina sąlyga aukštesnio lygio strategijoms (Watson, Gable, Gear & Hughes, 2012).


Kalbant apie pradinį ugdymą, reikia veiksmingų skaitymo strategijų, kurios padėtų suprasti tekstus, kurias paprastai galima lengvai naudoti švietimo klasės. Tyrimai, tiriantys poveikį mokyti mokinius bei išmokti skaitymo įgūdžių per strateginio nurodymo modelius parodė, kad toks metodas palengvina mokinių supratimą apie skaitymą skirtingais skaitymo lygmenimis (Hagaman & Reid, 2008). Tai svarbu, nes tyrėjai atkreipė dėmesį, kad skaitymas yra pažintinis procesas, kuris reikalauja, kad moksleiviai įgytų naujų žinių, suprastų teksto struktūrą ir išskirtų išvadas ( Rasinski, 2012). Šių mokymų tikslas yra ne tik išmokti paprastą metodą, tačiau taip pat interpretuoti tekstus. Todėl teksto supratimo strateginiai mokymai turėtų būti vertinami kaip naudingas metodas mokytis, kuris suteikia jiems galimybę geriau suprasti ir pritaikyti tekste esančią informaciją.


Darbo problema. Pagrindiniai sunkumai pradinių klasių mokiniams suvokti tekstą.


Darbo tikslas. Išsiaiškinti kaip X mokyklos pradinių klasių mokiniai suvokia tekstą.


Darbo objektas – teksto suvokimo gebėjimai.


Uždaviniai.




  1. Išryškinti teorinius pradinių klasių mokinių gebėjimų suvokti tekstą aspektus.




  2. Nustatyti pagrindinius teksto suvokimo metodus ir strategijas.




  3. Išryškinti, kokie pradinių klasių mokinių teksto suvokimo kognityvūs gebėjimai yra stipriausi.




  4. Nustatyti, kokie pradinių klasių mokinių teksto suvokimo kognityvūs gebėjimai yra silpniausi.




Darbo metodai: mokslinės ir metodinės literatūros analizė ir apibendrinimas, testas , aprašomoji duomenų analizė.

Literatūros sąrašas 

  1. Smagorinsky, P. (2001). If meaning is constructed what’s it made from? Toward a cultural theory of reading. Review of Educational Research, 71, 133–169.
  2. Biancarosa, C., & Snow, C. E. (2006). Reading next: A vision for action and research in middle and high-school literacy. A report to Carnegie Corporation of New York (2nd ed.). Washington, DC: Alliance for Excellent Education.

  3. Lisauskienė, V. (2002). Keletas patarimų, kaip mokyti teksto suvokimo... Gimtasis Žodis, 12, 38 – 41.

  4. Rimkutė, E. (1992). Teksto supratimo psichologija: problematika ir empirinio tyrimo galimybės. Psichologija, 12, 26 – 49.

  5. Tūtlytė, R. (1998). Modernioji literatūra ir jos skaitymas. Teksto analizė mokykloje. Vilnius: Alma Litera.

  6. Watson, S. M. R., Gable, R. A., Gear, S. B., & Hughes, K. C. (2012). Evidence-based strategies for improving the reading comprehension of secondary students: Implications for students with learning disabilities. Learning Disabilities Research & Practice, 27, 79–89.
  7. Hagaman, J. L., & Reid, R. (2008). The effects of the paraphrasing strategy on the reading comprehension of middle school students at risk for failure in reading. Remedial and Special Education, 29, 222–234 P.
  8. Kendeou, P., & O'Brien, E. J. (2018). Reading comprehension theories: A view from the top down. 
  9.  Rasinski, T. (2012). Why reading fluency should be hot! The Reading Teacher, 65 (8), 516-522.
  10. Žukas, S. (2001). Literatūros teorija. Atidus skaitymas. II dalis. Vilnius
  11. Jonynienė V. (2015). 3–4 klasių mokinių skaitymo gebėjimų ugdymas. Lietuvių kalbos metodinė priemonė.
  12. Kouider, M. & Brian, T. H. (2006). How problems of reading fluency and comprehension are related to difficulties in syntactic awareness skills among fifth graders. Reading Research and Instruction, 46(1), 73-94.
  13. Yildirim, K. and Rasinski, T. (2014). Reading fluency beyond English: investigations into reading fluency in Turkish elementary students. International Electronic Journal of Elementary Education, 7(1), 97-106.
  14. Tsimpli, I., (2020). Linguistic Diversity, Multilingualism, and Cognitive Skills: A Study of Disadvantaged Children in India. Languages 5: 10.
  15. Snow, C. (2002). Reading for understanding: Toward an R&D program in reading comprehension. Santa Monica, CA: RAND.
  16. Gudžinskienė V., Verseckaitė L. (2002). Sakytinės ir rašytinės kalbos ugdymas//Žvirblių takas. Nr.2 
  17. Pressley, M. (1977). Imagery and children’s learning: Putting the picture in developmental perspective. Review of Educational Research 47, pp. 586–622.
  18. Tierney, R. J. (1982). Essential considerations for developing basic reading comprehension skills. School Psychology Review 11(3), pp. 299–305.
  19. Ogle, D. M. (1986). K-W-L: A teaching model that develops active reading of expository text. The Reading Teacher 38(6), pp. 564–570.
  20. Piacente, T., (2006). El Contexto Alfabetizador Hogareño En Familias de La Pobreza. Comparación de Sus Características Con Las de Familias No Pobres. Revista Iberoamericana de Diagnóstico y Evaluación Psicológica 1: 61–88
  21. Honig, B., L. Diamond, and L. Gutlohn. (2013). Teaching reading sourcebook, 2nd ed. Novato, CA: Arena Press.
  22. Fletcher, Jack M., G. ir kt., (2007). Reading disabilities: Comprehension. In Learning disabilities: From Identification to Intervention. Edited by Jack M. Fletcher, G. Reid Lyon, Lynn S. Fuchs and Marcia A. Barnes. New York: The Guilford Press, pp. 184–206
  23. Cirino, Paul T., Melissa A. ir kt., (2013). Reading Skill Components and Impairments in Middle School Struggling Readers. Reading and Writing 26: 1059–86
  24. Boche, B. (2014). Journal of Language and Literacy Education, Multiliteracies in the classroom, Emerging conceptions of first-year teachers, 10(1). 114–135.
  25. Gough, Philip B., William E. Tunmer. (1986). Decoding, Reading, and Reading Disability. Remedial and Special Education 7: 6–10
  26. Kendeou, P., Bohn-Gettler, C., ir kt., (2008). Children’s Inference Generation across Different Media. Journal of Research in Reading 31: 259–72.
  27. Olshavsky, J. E. (1976). Reading as problem solving: An investigation of strategies. Reading Research Quarterly, 12, 654-674.
  28. Abusamra, V., (2014). Temporal connections: Before and after in reading comprehension. Estudios en Psicología/Studies in Psychology 35: 636–47
  29. Nacionalinis egzaminų centras (2014). Prieiga per internetą: https://www.nec.lt/failai/6728_2015_NMPT_ataskaita..pdf
  30. Wexler, J. A. P. (2007). The relative effects of repeated reading, wide reading, and a typical instruction comparison group on the comprehension, fluency, and word reading of adolescents with reading disabilities. The University of Texas.

Reziumė

Autorius
kende666
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Pedagogika
Kaina
€7.56
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 1, 2022
Publikuotas
2022 m.
Apimtis
19 psl.

Ne tai, ko ieškai?

Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų

Susiję darbai

Pradinių klasių mokinių baimių ypatumai

Pedagogika Prezentacija zita.matuseviciene
Dirbdama su vaikais ir, žinoma, prisimindama save vaikystėje, supratau, kad įvairaus amžiaus vaikus kamuoja skirtingos baimės rūšys (vienos išnyksta, vietoj jų atsiranda kitos,...

Pradinių klasių mokytojo dalykinė kompetencija

Pedagogika Kursinis darbas 2006 m. rasa13
Temos aktualumas. Aukščiausio lygio profesionalumas, gilios profesinės žinios, gebėjimai, asmeninės savybės ir kūrybinės veiklos patyrimas – svarbiausios pedagoginės kultūros sudedamosios dalys. Tad matome,...

Pradinių klasių mokinio sudominimas knyga ir skaitymu

Pedagogika Referatas 2019 m. gilmoras13
Užduoties tikslas: gebėjimas taikyti žinias apie skaitytojo ugdymą. Darbo esmė: Pasirinkti pradinių klasių mokinį (pageidautina- nemėgstantį skaityti berniuką) ir pasitelkiant modernias skaitytojo ugdymo...
Peržiūrėti
Atsisiųsti (€7.56)