Veiksniai, lemiantys anglų kalbos mokymo ir mokymosi sėkmės ir nesėkmės: mokytojų ir mokinių nuomonė

Aktualumas. Žinių visuomenė, padidėjęs konkurencingumas bei informacijos srautas skatina žmogų ugdytis nuo pat pirmųjų žingsnių. Ankstyvas užsienio kalbos mokymas(is) yra viena tokių priemonių. Kalbų mokėjimas atveria kur kas platesnes galimybes - pasaulinius mokslo meno, technikos, literatūros lobynus, galimybę pažinti kitas kultūras. Kalbų mokymas(is) lavina mąstymą, atmintį, plečia akiratį. Gebėjimas bendrauti užsienio kalba sudaro sąlygas individui keistis informacija. Tai gero išsilavinimo rodiklis. Kalbų mokymui(si) ne mažiau svarbus padidėjęs šeimų mobilumas. Šeimoms dažnai keičiant gyvenamąją vietą, t.y., išvykstant gyventi į kitą šalį, tampa itin svarbus ankstyvasis užsienio kalbos mokymas(is). Neretai vaikai skatinami pradėti mokytis užsienio kalbos nuo antros klasės. Lietuvai tapus ES nare, anglų kalbos mokėjimas tapo svarbiu veiksniu įsitvirtintinant pasaulinėje rinkoje. Pedagogai, mokiniai ir mokinių tėvai suvokia, kad užsienio kalbos mokymas(is) - svarbi pradinio ugdymo dalis.

Ankstyvas antros ar netgi trečios užsienio kalbos mokymas(is) turi paklausą ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose. Todėl nuolat auga empirinių tyrimų šia tema mastas. Dar 1980 metais viena iš ankstyvojo užsienio kalbos mokymo(si) eksperčių M. Nikolov (2000) pripažino, kad tyrimų katastrofiškai trūksta, tema nėra aktuali, nes ankstyvojo kalbų mokymo programos nėra paklausios. Nuo 2000-jų metų situacija gerokai pakito.

Temos ištirtumas. Užsienio kalbos mokymo(si) aspektai gvildenami daugelio užsienio autorių darbuose. M. Nikolov (2000) parengtame straipsnių rinkinyje mokslininkai (T. Oder, M. Turnbull, P. McKey, etc.) tiria, kokios priemonės taikomos mokant užsienio kalbos pradinėse klasėse. Taip pat kaip mokymo(si) procesą įtakoja aplinka; tiria kognityvinius, socio-ekonominius faktorius. M. Djigunovič (cituota iš Nikolov, 2009a) pateikia komparatyvistinę studiją - palyginimą kaip vaikai mokosi dviejose skirtingose aplinkose. D. Heindler atliko tyrimą, kurio metu analizavo kalbos mokymo(si) tęstinumo problemas, t.y., mokiniams pereinant iš pradinės klasės į vyresnes klases: mokytojų bendradarbiavimo trūkumą, skirtingas kalbos mokymo sampratas - holistinį, ties vaiko asmenybe susikoncentruojantį mokymą pradinėse klasėse, ir akademinį kalbos ugdymą vidurinėje mokykloje (cituota iš Nikolov, 2000). Nemažai studijų skirta „kritinio laikotarpio“, t.y., laiko, itin tinkamo pradėti mokytis užsienio kalbą, studijoms (Nikolov, 2009b; Munoz, 2006; Singleton, Engyel, 1995).

Lietuvoje užsienio kalbos mokymo(si) aspektus tyrė B. Miniotienė (2000) ir nustatė studentų individualaus mokymosi stiliaus bei išorinių veiksnių sąveikos svarbą. J. Šliogerienės (2002) tyrimai parodė, kad motyvacija ir atsakomybės lygis yra svarbūs faktoriai studentų norui mokytis savarankiškai. D. Jatautaitė (2005) (cituota iš Pūkevičiūtės, 2011) analizavo intensyvius anglų kalbos mokymo(si) metodus ir pateikė išvadą, kad netradiciniai kalbos mokymo metodai itin efektyvūs lavinant atmintį ir greitinant naujų žodžių išmokimą. N. Mačianskienė (2004) nustatė motyvacijos ir kalbos mokymosi strategijų sąveikos svarbą. G. Ilčiukienė (2008) atlikusi tyrimą su pradinėmis klasėmis ir nustačiusi muzikos (t.y., dainelių, ritminių skanduočių) poveikį užsienio kalbos mokymuisi, teigia, jog toks mokymas(is) skatina psichinę vaiko raidą.

Tyrimo problema. Egzistuoja daugybė užsienio kalbos mokymo strategijų. Taip pat mokymas(is) yra tiek asmeninis, tiek subjektyvus dalykas, tiek nulemtas daugybės faktorių - požiūrio į pasaulį, socialinės aplinkos, mokymo(si) būdų, priemonių ir kt. Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip supranta užsienio kalbos mokymą(si) patys besimokantieji, ir kaip suvokia užsienio kalbos mokymą mokytojai; kokie veiksniai tampa esminiai mokant(is) užsienio kalbos. Kadangi ankstyvasis kalbos mokymas(is) įgyja vis daugiau reikšmės jaunesniame amžiuje, nuspręsta apsiriboti ties pradinėmis klasėmis. Ankstyvojo anglų kalbos mokymo(si) procese pedagogus ir mokinius lydi ne tik sėkmė, bet ir tam tikros nesėkmės. Sėkmės sąvoka siejama su teigiamais mokymo(si) rezultatais. Nesėkmes įtakoja taip pat įvairios vidinės ir išorinės priežastys - ne(su)gebėjimas susikaupti, netinkama klasės atmosfera, darbo priemonių trūkumas; ne mažiau svarbus yra ir mokinių amžius, gimtosios kalbos žinios; ar mokinys jau pasirengęs mokytis užsienio kalbos ir kt.

Tyrimo objektas - ankstyvojo anglų kalbos mokymo(si) sėkmės ir nesėkmės.

Tyrimo tikslas - aprašyti bei išanalizuoti pradinių klasių mokytojų ir mokinių nuomones; kokie veiksniai turi lemiamos įtakos sėkmingam ir nesėkmingam ankstyvojo anglų kalbos mokymui(si). Tikslui pasiekti buvo suformuluoti šie tyrimo uždaviniai:

1. Aprašyti mokymo(si) sėkmių ir nesėkmių sampratą.

2. Išskirti veiksnius, turinčius įtakos mokymo(si) sėkmei ir nesėkmei.

3. Atskleisti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ypatumus užsienio kalbos mokymo(si) aspektu.

4. Išryškinti ankstyvojo anglų kalbos mokymo(si) specifinius ypatumus.

5. Ištirti mokinių bei mokytojų nuomones apie veiksnius, kurie lemia sėkmingą ir nesėkmingą ankstyvąjį anglų kalbos mokymą(si).

Darbe naudoti mokslinio tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė (aptariant veiksnius, lemiančius sėkmingą bei nesėkmingą užsienio kalbos mokymą(si), bei specifinius ankstyvojo kalbos mokymo(si) ypatumus).

2. Pradinėje klasėje besimokančių mokinių apklausa. Anketą sudaro atviro tipo klausimai.

3. Anketinė anglų kalbos mokytojų apklausa. Anketą sudaro atviro bei uždaro tipo klausimai mokytojams.

Tyrimo imtis ir bazė: 5 mokytojai, mokantys anglų kalbos pradinėse klasėse, ir 20 anglų kalbos besimokančių ketvirtos klasės mokinių.

Darbo struktūra. Darbą sudaro santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, du skyriai, literatūros sąrašas, išvados, rekomendacijos ir priedai.