Obuolio kiekybinės ir kokybinės sudėties vertinimas

Obuolys yra sėklavaisis, kuris valgomas šviežias arba perdirbtas. Iš jų gaminamos košės, džemai, uogienės, sultys, kompotai ir t.t. Jie konservuojami - džiovinami, šaldomi ir t.t Obuolys būna nevienodos spalvos (žalsva, raudona, geltona ir kt. ) ir dydžio. Tai vienas populiariausių ir sveikiausių vaisių. Pasaulyje auginama daug rūšių obelų. Obuolių skonis priklauso nuo cheminės sudėties. Juose daug angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų iš kurių žmogus gauna maisto medžiagų, o juose esančios medžiagos teigiamai veikia žmogaus organizmą. Didžiausia gydomoji obuolių galia – juose esantys stipriausi natūralūs, stipriai veikiantys serbentai - pektinai. Medicininiais tyrimais nustatyta, kad pektinas iš virškinamojo trakto šalina bakterijas ir sunkiuosius metalus, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Pektinai suteikia jėgų, padeda atsikratyti įtampos. Be to, reguliariai valgant obuolius, organizmas gerai išsivalo.

Pagal vaisių skynimo laiką ir vartojimo trukmę obuoliai yra vasariniai, rudeniniai ir žieminiai. Jie skirstomi į pogrupius: ankstyvieji vasariniai, vasariniai, vėlyvieji vasariniai, ankstyvieji rudeniniai, rudeniniai, velyvieji rudeniniai ir kt. Pagal šį grupavimą skinami obuoliai.

Cheminė obuolių sudėtis labai įvairi. Juos sudaro: vanduo, angliavandeniai, organinės rūgštys, rauginės, dažančios, aromatinės, mineralinės, azotinės medžiagos, vitaminai, glikozidai, fitoncidai. Obuolių cheminė sudėtis priklauso nuo įvairių faktorių: oro sąlygų, veislės, vaisiaus ekspozicijos, kultivavimo technologijų.