Vietos savivalda ir vietos bendruomenė

Pasaulyje praktiškai visos unitarinės valstybės savo teritoriją dalija į smulkesnius darinius, vadinamus valstybės teritorijos administraciniais vienetais, ir jų valdymą organizuoja pasirinkdamos vienokią ar kitokią teritorinio valdymo formą arba jų derinį. Mažesnės valstybės savo teritoriją dalija į vieno lygio administracinius-teritorinius vienetus, didesnės-į dviejų ar net trijų lygių administracinius-teritorinius vienetus.

Valstybės teorijoje yra žinomos dvi teritorinio valdymo formos:

1) Valstybinis vietos valdymas;

2) Vietos savivalda;

Abi teritorinio valdymo formas sieja tai, kad tiek valstybinis vietos valdymas, tiek vietos savivalda yra veikla, skirta įstatymams įgyvendinti.[1]

Šiuolaikinėje Lietuvos Respublikoje, kuomet turime decentralizuotą valstybę yra svarbu žinoti kokios institucijos sudaro mūsų vietos savivaldą, kaip jos susiformavo Lietuvoje bei kokias funkcijas jos atlieka. Vietos savivalda taip pat negalėtų egzistuoti be vietos bedruomenės. Vietos bendruomenė demokratinėse valstybėse egzistuoja kaip natūrali gyventojų socialinė jungtis.

Šio darbo tikslas – apibūdinti, kas yra vietos savivalda ir vietos bendruomenė bei išsiaiškinti, kaip šios savokos yra susijusios.

Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

Apibūdinti, kas vadinama vietos savivalda.Apžvelgti vietos savivaldos raidą.Išskirti vietos savivaldos institucijas ir jų atliekamas funkcijas.Aptarti, kaip vietos bendruomenė dalyvauja vietos savivaldoje.

[1] Astrauskas A., Galinienė B,.2003.Vietos savivalda Lietuvoje teoriniai ir istoriniai aspektai.Vilnius.7psl.