Vietos savivaldos konstituciniai pagrindai

1. Temos aktualumas ir problematika. Konstitucijos 10 straipsnyje nustatyta, kad „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius“. Tačiau racionalaus valdymo organizavimo sumetimais visų, taip pat ir vieningų unitarinių, valstybių teritorija turi savo vidinę struktūrą, t. y. valstybės teritorija būna suskirstyta į tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdžios įstaigos. Tai yra numatyta ir Konstitucijos 11 straipsnyje: „Lietuvos valstybės teritorijos administracinius vienetus ir jų ribas nustato įstatymas.“ Pažymėtina, kad šias konstitucines nuostatas patikslina ir išplėtoja Konstitucijos X skirsnio „Vietos savivalda ir valdymas“ normos. Konstitucijos 119 str. 1 d. numatyta, jog „savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritoriniams administraciniams vienetams“. Konstitucijos 120 str. 2 d. įtvirtinta, jog „savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laivai ir savarankiškai“. Konstitucijos 123 str. numatyta, jog “aukštesniuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė. Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai“. Būtent šios pagrindinės konstitucinės normos sudaro mūsų nagrinėjamos temos branduolį.

Vietos valdymas yra valstybinio valdymo (t. y. vykdomosios valdžios) funkcijų vykdymas vietose – atitinkamuose administraciniuose vienetuose: apskrityse ir savivaldybėse. Nors teisės teorijoje ir nustatyta, jog vietos valdymas iš esmės apima tik apskrities valdymą, tačiau autorės nuomone, toks požiūris yra per daug siauras, kadangi vien jau Vyriausybės atstovo institutas savivaldybių veiklai prižiūrėti kelia klausimą, ar tikrai vietos valdymas yra tik apskrities valdymas. Būtent todėl darbe tiek daug vietos skiriama vietos savivaldos instituto aptarimui ir analizei.

2. Tyrimo objekto ir dalyko nustatymas.

2.1. Tyrimo objektas. Šio magistro baigiamojo darbo objektas yra vietos valdymo konstituciniai pagrindai ir problematika.

2.2. Tyrimo dalykas. Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo dalykas yra konstitucinės teisės normos, reglamentuojančios vietos valdymą Lietuvos Respublikoje.

3. Tyrimo tikslo ir uždavinių iškėlimas.

3.1. Tyrimo tikslas. Baigiamojo darbo tikslas ištirti vietos valdymo įstatyminės bazės raidą, atskleisti vietos valdymo samratą ir santykį su valstybiniu valdymu bei savivalda, akcentuoti pagrindines su tema susijusias problemas, pateikti rekomendacijas ir išvadas.

3.2. Tyrimo uždaviniai. Tyrimo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1. Aptarti vietos valdymą reglamentuojančių įstatymų raidą.
2. Atskleisti vietos valdymo sampratą, jos formavimosi teisės aktuose ir teisės doktrinoje ypatumus.
3. Pagrįsti vietos valdymo, kaip valstybės organizavimo instrumento poreikį ir būtinybę.
4. Atskleisti sąvokų „valdymas“, „valstybinis valdymas“, „savivalda“, „savivaldos teisės“, „vykdomoji valdžia“ sampratą ir tarpusavio santykį.
5. Ištirti vietos valdymo organizacinę sandarą ir jos ypatumus.

4. Pagrindinių sąvokų patikslinimas.

Svarbiausios sąvokos, kurių apibrėžimui darbe skiriamas didelis dėmesys:

Valdymas;Vietos valdymas;Valstybinis valdymas;Vykdomoji valdžia;Savivalda;Savivaldos teisė;

5. Darbo hipotezė. Atskleisti vietos valdymo sampratą plačiąja prasme.

6. Tyrimo metodai. Šio magistro baigiamojo darbo tikslams pasiekti naudojami įvairūs mokslinio tyrimo metodai. Visi jie naudojami neatsietai vienas nuo kito, glaudžiai sąveikaujant, kadangi tik toks visapusiškas tyrimo metodų panaudojimas sukuria galimybę pasiekti darbo tikslus.

Darbe daugiausiai naudojami teoriniai tyrimo metodai. Empirinių tyrimo metodų panaudojimas siekiant darbo tikslų yra ribotas, kadangi temos atskleidimui daugiausia reikalingi teoriniai tyrimai ir apibendrinimai. Iš empirinių metodų naudojamas tik dokumentų analizės metodas.

6.1. Teoriniai metodai:

Teorinių metodų panaudojimas darbe leidžia giliau pažinti tiriamus objektus, išsiaiškinti objektyvią tiesą bei atrasti mokslinius dėsningumus. Šio tyrimo tikslų siekiama daugiausia teorinių tyrimo metodų pagalba. Darbe naudojami šie teoriniai metodai:

• Mokslinės Lietuvos bei užsienio autorių literatūros analizė, sintezė ir pateikimas;
• Aprašomasis darbo metodas;
• Norminių teisės aktų analizė, sintezė ir pateikimas.

6.2. Empiriniai metodai:

Tyrime taipogi remiamasi dokumentų analizės metodo teikiamomis galimybėmis. Tai metodas, kai pirminės informacijos rinkimui dokumentai naudojami kaip pagrindiniai šaltiniai. Šis metodas naudojamas tiriant įvairius dokumentus: Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisės aktus, jų rengimo medžiagą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimus. Naudojant šį metodą, analizuojami ir kitų teismų procesiniai dokumentai, mokslinės publikacijos ir kt. Dokumentai savo praktine ir teorine reikšme yra ne vienodi, juose pateikiama skirtinga informacija, todėl plati dokumentų analizė leidžia problemą ištirti išsamiai ir suformuluoti moksliškai pagrįstas išvadas.

Kitų empirinių metodų panaudojimo galimybė dėl visiškai teorinio magistro baigiamojo darbo temos pobūdžio yra ribota, todėl jų naudojimas darbe nėra tikslingas.

7. Tyrimo šaltiniai. Tiriant baigiamojo darbo dalyką ir siekiant darbo tikslo analizuojamas LR Konstitucijoje įtvirtintas vietos valdymo modelis. Šio darbo šaltiniais taip pat pasirinkti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, kiti teisės aktai, jų komentarai, taip pat LR Konstitucinio teismo praktika, Lietuvos ir užsienio mokslinė literatūra.