Vietos bendruomenių įgalinimas vietos savivaldoje: Garliavos bendruomenės atvejis

Praėjo nemažai laiko nuo Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo ir įstojimo į Europos Sąjungą. Žengiame koja kojon su Vakarų Europa ir dalinamės šiuolaikiškos europinės demokratijos vertybėmis. Tačiau tiek politikai, tiek mokslininkai, tiek aktyvūs piliečiai sutaria, kad pilietinė visuomenė Lietuvoje dar yra silpna. Tai patvirtina ir pilietinės galios indeksas, kuris Lietuvoje 2015 metais buvo netgi žemesnis nei 2014 m.: „2016 m. kovo 24 d. buvo pristatyti 2015 m. Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, jog Lietuva vis dar neranda ar plačiai nepritaiko efektyvaus recepto pilietinei visuomenei stiprinti. Apskaičiuota 2015 m. pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė yra 33,4 balo iš 100 galimų ir rodo stagnuojančią pilietinės galios būklę (2014 m. ši pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė buvo 34,0 balo).“[1]

Demokratija reikalauja kuo didesnės valdžios decentralizacijos ir aktyvaus piliečių dalyvavimo politiniuose procesuose. Senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse pilietinė visuomenė yra nusistovėjusi – bendruomeniškumas čia įprastas ir suvokiamas kaip kiekvieno pareiga. Lietuvoje bendruomeniškumo tradicijoms neigiamą įtaką padarė sovietmetis. Nors sovietinės okupacijos metais buvo akcentuojamas kolektyvizmas, bendra veikla ir t. t., vis dėlto visuomenėje vyravo gilus nepasitikėjimas vienas kitu, dėl galimų persekiojimų, skundimo KGB ir pan. žmonės įprato bendruomenės gyvenime dalyvauti tik tiek kiek tai būtina, o pasitraukus sovietams ir nebelikus priverstinio kolektyvizmo, visuomenė pasinėrė į individualizmą, kurį tapatino su Vakarietiška laisve. Vis dėlto tai nėra teisingas požiūris ir silpną vietos bendruomenių veiklą galima laikyti tam tikra spraga Lietuvos demokratijoje, nes bendruomeniškumas yra viena svarbiausių sąlygų siekiant tvirtos pilietinės visuomenės.

Darbo aktualumas. Viena svarbesnių pilietinės visuomenės saviorganizacijos formų yra vietos bendruomenė su savo bendruomeninėmis organizacijomis, tiek formaliomis, tiek ir neformaliomis. Todėl, didėjant bendruomeniškumui gyvenamosios vietovės aplinkoje kartu auga ir pilietinė visuomenė. Esamų vertybių ir pasitikėjimo, taip pat socialinių tinklų, asociacijų ir institucijų stiprinimas yra veiksminga priemonė bendruomenėms stiprinti. Vietos bendruomenės įgalinimas į savivaldą yra vienas iš pagrindinių demokratinės visuomenės žingsnių. Seniūnija ar savivaldybė, atitikdama natūralias, tradiciškai ir geografiškai susiklosčiusias bendruomenės ribas, galėtų būti svarbiausia demokratijos „mokykla“ ir pirmoji jungtis tarp piliečių ir valdžios. Taigi, įgalinimo pagalba vietos bendruomenei įtvirtinama teisė pačiai spręsti tuos viešuosius reikalus, kurie svarbūs jos nariams, o vietos savivaldai tokia bendruomenė padėtų reguliuoti konfliktus, padėtų įgyti visuomenės pritarimą ir palaikymą.

Mokslininkai pastebi, kad Lietuvos vietos bendruomenės nėra dar itin aktyvios šioje srityje. Prieš keletą metų buvo atlikta Lietuvos savivaldos būklės analizė, kurios rezultatai parodė, jog bendruomenių ir piliečių dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant vietos politiką yra minimalus ir, kad itin didelė gyventojų dalis mano, jog negali daryti įtakos savivaldybės sprendimams. Todėl šio darbo esmė yra ištirti šių dienų situaciją Lietuvoje, t. y. kaip vykdomas vietos bendruomenių įgalinimas vietos savivaldoje tvarkant vietos viešuosius reikalus, su kokiomis problemomis susiduriama, kaip jos gali būti sprendžiamos, kad vietos bendruomenių nariai taptų aktyvesniais sprendžiant jiems reikšmingus visuomeninio gyvenimo klausimus.

Darbas gali būti aktualus tiek savivaldybių taryboms ir seniūnijoms, tiek pačioms vietos bendruomenėms. Savivaldos organams jis gali suteikti daugiau vadybinių, organizacinių žinių, padėsiančių skatinti vietos bendruomenių funkcionalumą ir jų įgalinimą į savivaldos politikos tikslų įgyvendinimą bendruomenės narių gerovei pasiekti. Vietos bendruomenėms šis darbas gali padėti suprasti jų reikšmę savivaldoje, paaiškinti galimybes dalyvauti rengiant, svarstant, priimant ir realizuojant sprendimus jiems reikšmingais visuomeninio gyvenimo klausimais. Be to viešojo valdymo modernizavimo tendencijos yra nukreiptos į bendruomenių įgalinimą, todėl siekiant tobulėti šioje srityje būtina turėti pakankamai žinių apie vietos bendruomenių vaidmenį vietos savivaldoje, šis darbas papildo jau esančią teorinę literatūrą ir suteikia daugiau informacijos apie konkrečią Garliavos bendruomenės padėtį.

Darbo naujumas[2]. Mokslinėje literatūroje egzistuoja nemažai tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų straipsnių šia tema: D.Adamson (2010), McCabe, Angus (2010), P.Alcock (2010); M. Bernotienės (2010), A. Kulakausko (2010), V.Pilipavičiaus ir I.Vidrevičienės (2014), I.Leliūgienė ir J.Sadauskas (2011), V.Pauliko (2013). Šie tyrinėtojai savo darbuose pateikia samprotavimus apie bendruomeniškumo svarbą, analizuoja bendruomenės sampratą plačiąja ir siaurąja prasme, piliečių dalyvavimą bei bendruomenių įgalinimą vietos reikalų tvarkyme ir valstybės valdyme.

Darbo problema: vietos bendruomenių įgalinimo trūkumas vietos savivaldoje.

Darbo objektas: vietos bendruomenės veiksmingumas vietos savivaldoje.

Darbo dalykas: vietos bendruomenės įgalinimas.

[1] Pilietinės galios indeksas 2015. Prieiga per Internetą: http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2015-m/; Žiūrėta: 2016-04-02

[2] Išanalizuotos dvi duomenų bazės: Academic Search Complete ir Education Research Complete