Gero valdymo principų raiška vietos savivaldoje: Kauno miesto savivaldybės atvejis

Darbo aktualumas. Gero valdymo koncepcija pradėta nagrinėti XX a. pabaigoje. Koncepcija neturi nusistovėjusio apibūdinimo, todėl jau keletą dešimtmečių tarptautinės organizacijos ir temą tyrinėjantys mokslininkai kuria savas gero valdymo interpretacijas ir formuluoja jį išreiškiančius principus. XXI a. vis dar išlieka aktualios demokratijos spragų problemos. Net tos valstybės, kurios pasižymi aukštais demokratijos standartais, susiduria su tokiais iššūkiais kaip nepakankamas žmogaus teisių užtikrinimas, nedidelis piliečių susidomėjimas valstybėje vykstančiais politikos formavimo ir įgyvendinimo procesais, netolygus ekonominių ir socialinių išteklių paskirstymas, nepakankamas institucijų veiklos efektyvumas, nepasitikėjimo valdžios atstovais didėjimas. Siekiant pašalinti šias problemas, reikia viešajam valdymui taikyti naujus reikalavimus. Būtent gero valdymo koncepcija yra vienas pagrindinių reikalavimų modernizuojant viešąjį valdymą. Iš kitų koncepcijų ji išsiskiria tuo, kad jos suformuluotais principais išreiškiami kriterijai gali būti tapatinami su demokratijai taikomais kriterijais, todėl suprantami kaip neišvengiama siekiamybė. Gero valdymo principai reikalauja iš valdžios institucijų tobulinti valdymą, pereinant nuo griežtai reglamentuoto ir atsiribojusio nuo žmogaus link tokio valdymo, kuris yra orientuotas į žmogų, visuomenę ir jos poreikius. Jau pripažįstama, kad valdžios institucijos negali būti vienintelis ir nuo kitų izoliuotas viešojo valdymo sprendimus priimantis ir įgyvendinantis subjektas. Vis labiau suvokiama piliečių, mažų bendruomenių, didesnių organizacijų reikšmė valstybės valdymo procesuose. Modernus valstybės valdymas turi įtraukti kuo daugiau piliečių, pasižymėti atvirumu, skaidrumu ir atskaitomybe. Todėl jis ir yra orientuotas į žmogų. Viešajam valdymui taikomų gero valdymo principų pagrindinis tikslas yra valdymo tobulinimas centrinės ir vietinės valdžios (savivaldybės) lygmenyse. Savivaldybės atlieka daug funkcijų, jų sprendimai daro didelę įtaką vietos gyventojams, su kuriais sieja glaudesnis, teritoriniu principu pagrįstas ryšys, todėl jų veiklos ir komunikavimo su gyventojais tobulinimui gerų principų taikymas yra ypač aktualus. Apie tai, kaip savivaldybės savo veikloje taiko gero valdymo principus ir kaip sekasi juos įgyvendinti, žinome dar pakankamai nedaug. Todėl šio bakalauro darbo objektas yra gero valdymo principų įgyvendinimas Kauno miesto savivaldybėje.

Darbo tikslas. Darbo tikslas yra išanalizuoti gero valdymo principų raišką Kauno miesto savivaldybėje.

Darbo uždaviniai. Darbo tikslui pasiekti buvo suformuluoti tokie uždaviniai:

1. Išanalizuoti tarptautinių organizacijų ir mokslininkų siūlomas gero valdymo koncepcijos interpretacijas.
2. Išnagrinėti tarptautinių organizacijų pasiūlytus gero valdymo principus.
3. Išanalizuoti gero valdymo principų ar jų atitikmenų raišką Lietuvos Respublikos savivaldybių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
4. Išanalizuoti gero valdymo principų raišką Kauno miesto savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.
5. Ištirti gero valdymo principų įgyvendinimą Kauno miesto savivaldybėje.

Darbo metodai. Rengiant bakalauro darbą, buvo remtasi tokiais metodais:

1. Mokslinės literatūros analizė. Analizuoti Lietuvos ir užsienio tyrinėtojų moksliniai straipsniai ir monografijos. Mokslinės literatūros analizės metodas padėjo geriau suvokti gero valdymo ir jo principų esmę, įvertinti jų reikšmę valstybės ir savivaldybių institucijoms.
2. Dokumentų analizė. Buvo atlikta įvairių dokumentų, pavyzdžiui, teisės aktų, tarptautinių organizacijų ataskaitų, programų analizė. Dokumentų analizės metu išnagrinėti tarptautinių organizacijų gero valdymo principai ir gero valdymo principų atitikmenys, nurodyti Lietuvos teisės aktuose.
3. Pusiau struktūruotas interviu. Interviu atliktas užduodant iš anksto paruoštus bei jo metu kilusius klausimus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui bei direktoriaus pavaduotojui, Kauno miesto mero pavaduotojui, Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjui ir skyriaus vedėjo pavaduotojui. Taigi atlikti 5 interviu, kurie vyko kovo – balandžio mėnesiais. Interviu metodas leido susipažinti su pačia savivaldybės veikla, specifinėmis poblemomis, gero valdymo principų vertinimu tiek institucijos lygmeniu, tiek ir atskirų savivaldybės darbuotojų lygmeniu bei gero valdymo principų praktika.

Darbo struktūros pagrindimas. Pirmame bakalauro darbo skyriuje išnagrinėtos tarptautinių organizacijų ir tyrinėtojų suformuluotos gero valdymo interpretacijos ir principai. Taip pat šiame skyriuje trumpai apibūdinti savivaldybių svarbiausi bruožai.

Antrame skyriuje aptarta darbo metodologija.

Trečiame skyriuje, siekiant išnagrinėti gero valdymo principų sklaidą Kauno miesto savivaldybėje, atlikta savivaldybės veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė, taip pat pateikti savivaldybėje atlikto praktinio tyrimo rezultatai.

Literatūros ir šaltinių apžvalga. Rengiant bakalauro darbą, buvo remtasi tarptautinių organizacijų dokumentais, Lietuvos įstatymais ir kitais dokumentais, užsienio ir Lietuvos tyrinėtojų darbais. Iš tarptautinių organizacijų dokumentų galima išskirti Pasaulio banko parengtas ataskaitas Governance and Development bei Development in Practice. Governance, Jungtinių Tautų parengtą dokumentą Governance for Sustainable Human Development, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paruoštą publikaciją Open Government. Fostering Dialogue with Civil Society, Europos Komisijos parengtą dokumentą Promoting good governance ir Europos Tarybos paruoštą strategiją The Strategy for Innovation and Good Governance at Local Level. Nors juose, išskyrus Europos Tarybos parengtą strategiją, nurodytos įvarios gero valdymo interpretacijos ir principai, labiau skirti centriniam valdymo lygmeniui, bet principus galima taikyti ir savivaldybių atvejui.

Iš teisės aktų galima paminėti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymą ir Valstybės politikų elgesio kodeksą. Šie teisės aktai buvo naudingi išsiaiškinant, kokius gero valdymo principų atitikmenis taiko Lietuvos teisės aktų kūrėjai.

Moksliniai tyrinėtojų darbai – vienas pagrindinių šaltinių rengiant bakalauro darbą. Daugiausiai buvo nagrinėjami Lietuvos tyrinėtojų darbai, publikuoti tokiuose žurnaluose kaip Viešasis administravimas, Viešoji politika ir administravimas, Teisė, Socialiniai tyrimai, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos bei Management theory and studies for rural business and infrastructure development. Iš jų galima išskirti D.Šaparnienės ir I.Valukonytės straipsnį Implementation of Good Governance Principles in Local Self-government: the Case of Siauliai City, S.Pivoro ir E.Visockytės straipsnį Viešojo valdymo koncepcijos ir jų taikymas tiriant valstybės tarnybos reformas ir J.Paužaitės – Kulvinskienės straipsnį Teisės į gerą administravimą (atsakingo valdymo principo) sampratos doktrininiai aspektai bei įgyvendinimo pavyzdžiai aplinkos apsaugos teisėje. Straipsniuose gana daug dėmesio skirta gero valdymo interpretacijų nagrinėjimui.