Į rezultatus orientuota valdžia. Raseinių ir Kretingos miestų savivaldybių analizė

Šiuo metu viešasis administravimas susiduria su begale problemų, tokių kaip sparčiai mažėjantis pasitikėjimas valdančiaisiais, biurokratų kompetencijos stoka, nepasiteisinantis naujosios viešosios vadybos taikymas: viešųjų įstaigų problemos, savivaldybių biudžetų skolos, augantis nepasitenkinimas dėl viešųjų paslaugų tiekimo kokybės, didėjantis valdančiųjų atskaitomybės poreikis. Visa tai paliečia žemiausio lygmens- savivaldybės bendruomenę, kurioje veikia kiekvienas eilinis pilietis. Tokio pobūdžio problemos gali būti sprendžiamos stebint ir vertinant viešojo sektoriaus veiklą, taikant į rezultatus orientuoto valdymo metodus, kadangi, kiekvienas individas yra suinteresuotas stebėti kokius rezultatus inicijuoja ir vysto jo bendruomenė. Ne paslaptis, jog kai kurie rezultatai visgi nepagerina situacijos tam tikroje teritorijoje, o tik dar labiau paaštrina konfliktus tarp valdančiųjų ir piliečių. Tačiau vargu ar viešasis sektorius veikdamas ribotos kompetencijos lygmenyje yra pajėgus patenkinti kiekvienos bendruomenės norus ir tuo pačiu gebantis prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Didžiausia dilema išlieka rezultatyvumo apčiuopiama kokybė, skaidrumas, bei veiklos tęstinumas, kadangi kiekvieno projekto įgyvendinimas turi teikti ilgalaikę naudą. Taigi, visa tai rodo, kad į rezultatus orientuoto valdymo koncepcijos teorinis ir praktinis aptarimas Lietuvos savivaldos atžvilgiu yra ypač aktualus.

Darbo tikslas : išanalizuoti, Raseinių ir Kretingos savivaldybių veiklos orientaciją į rezultatus.

Darbo uždaviniai:

1. 
   

   Išsiaiškinti valdžios, orientuotos į rezultatus sampratą ir veikimo procesą.

   
   


2. 
   

   Išanalizuoti teigiamus ir neigiamus Raseinių miesto savivaldybės veiklos rezultatus.

   
   


3. 
   

   Identifikuoti Kretingos miesto savivaldybės rezultatyvių ir netinkamai įgyvendintų darbų pavyzdžius.

   
   

Darbo metodas: literatūros šaltinių analizė.