Kauno rajono savivaldybės įvaizdžio ir jo valdymo sistemos analizė

Temos aktualumas.Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau organizacijų yra orientuotos į savo veiklos sėkmę, jos gerinimą, paslaugų kokybiškumą ir išskirtinumą, apie tai siekiant pranešti kuo platesnėms auditorijoms. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijos sėkmę, jos žinomumą yra organizacijos įvaizdis. Daugelis organizacijų, supratusios įvaizdžio reikšmę,žino, kad įvaizdis yra tas veiksnys, kuris nusako įvairių žmonių grupių nuomonę, jų požiūrį į konkrečią organizaciją, instituciją ar firmą, nepriklausomai, ar tai yra viešojo sektoriaus, ar privataus sektoriaus, organizacija. Norint palankiai reprezentuoti organizaciją, būtina suprasti, jog tik numatytų tikslų ir konkretaus plano dėka bus užtikrinamas ir norimas organizacijos įvaizdis. Palankus organizacijos įvaizdis – tai didelė investicija į organizacijos ateitį.

Temos naujumas. Įvaizdis ir jo teikiama nauda pripažįstama ne tik privataus sektorių organizacijų, tačiau ir viešojo sektoriaus institucijų. Lietuvos mokslininkai palyginus retai analizuoja įvaizdį –paminėtini Drūteikienė, (2002), kurityrinėjo įvaizdžio sampratą bei jo valdymo mechanizmą, taip pat plačiau įvaizdį analizavo Čeikauskienė (1997), Taljūnaitė (2001) ir kiti autoriai. Viešojo sektoriaus institucijos turi skirti daug dėmesio savo įvaizdžio palaikymui, formavimui, nespiliečių pasitikėjimas viešojo sektoriaus institucijomis Lietuvoje yra žemas. Remiantis naujausiais visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ (2014) duomenimis, visuomenė labiausiai nepasitiki Vyriausybe, Seimu ir partijomis.

Kauno rajono savivaldybė yra biudžetinė įstaiga, kuriai būtina formuoti teigiamą įvaizdį ir tinkamai jį valdyti bei išlaikyti, kadangi ši institucija yra atskaitinga visuomenei, ji atstovauja rajono bendruomenės interesus. Dėl to, jog savivaldybės įvaizdžiui yra skiriama mažai dėmesio, jo niekas dar netyrė, todėl buvo atliktas empirinis tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti visuomenės ir darbuotojų nuomonę apie Kauno rajono savivaldybės įvaizdį ir jo valdymą.

Darbo problema. Pagrindinė darbo problema yra tokia, jog nėra aišku, koks yra Kauno rajono savivaldybės įvaizdžio mechanizmas ir koks yra pats institucijos įvaizdis.

Darbo objektas– organizacijos įvaizdis ir jo valdymas.

Darbo dalykas– Kauno rajono savivaldybės įvaizdis ir jo valdymo sistema.

Darbo tikslas– ištirti Kauno rajono savivaldybės įvaizdį ir jo valdymo sistemą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti teorinius organizacijos įvaizdžio aspektus.
2. Pagrįsti Kauno rajono savivaldybės įvaizdžio ir jo valdymo sistemos tyrimo metodiką.
3. Atlikti empirinį Kauno rajono savivaldybės įvaizdžio ir jo valdymo sistemos tyrimą bei išanalizuoti šio tyrimo rezultatus.

Darbo metodai.Darbe taikyti šie metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu, anketinė apklausa, aprašomosios statistikos metodai. Atliekant mokslinės literatūros analizę išsiaiškinta organizacijos įvaizdžio samprata, tipai, identitetas, organizacijos įvaizdžio formavimo procesas bei jo svarba, viešojo sektoriaus institucijų įvaizdžio specifika bei viešųjų ryšių vaidmuo įvaizdžio valdyme. Pusiau struktūruoto interviu su Kauno rajono savivaldybės Tarybos sekretoriate dirbančiu mero patarėju metu surinkti duomenys apie Tarybos sekretoriato funkcijas ir uždavinius ir kiti su Kauno rajono įvaizdžiu ir jo valdymu susiję klausimai. Taikant apklausos metodą ištirta Kauno rajono savivaldybės darbuotojų ir visuomenės nuomonė apie šios institucijos įvaizdį ir jo valdymo sistemą. Surinktų duomenų analizei pritaikyti aprašomosios statistikos metodai.

Darbo struktūra. Bakalauro baigiamojo darbo įvade pagrindžiamas temos naujumas ir aktualumas, įvardijama keletas mokslininkų, kurių darbai baigiamajame darbe analizuojami plačiau. Pirmajame darbo skyriuje aptarta organizacijos įvaizdžio samprata, įvaizdžio tipai, organizacijos identitetas, organizacijos įvaizdžio formavimo procesas, įvaizdžio svarba viešojo sektoriaus institucijoms bei viešųjų ryšių svarba organizacijoje valdant jos įvaizdį. Antrajame darbo skyriuje pagrindžiama atlikto empirinio tyrimo metodika bei analizuojami atliktų interviu ir apklausų duomenys.Darbo pabaigoje pateikiamos baigiamojo darbo išvados bei, atsižvelgiant į gautas išvadas, siūlomos rekomendacijos.

Darbą sudaro 66 puslapiai, 17 paveikslų, 3 priedai, panaudoti52 literatūros šaltiniai, iš kurių daugiausiai mokslinių straipsnių.