Ryšių su visuomene strategijos planavimas (Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių atvejis)

Šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vyksta socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, kurie skatina organizacijas skirti didesnį dėmesį bendravimui su išorine aplinka, plačiąja visuomene. Didėjanti konkurencija skatina ir reikalauja pokyčių tiek privačiose organizacijose, tiek viešojo sektoriaus institucijose. Informacijos poreikis kinta kasdiena, todėl organizacijai svarbu analizuoti jau esamus bei atrasti naujus informacijos pateikimo būdus. Sėkmingųjų gretose atsiduria tos organizacijos, kurios stengiasi investuoti į ryšių su visuomene veiklą. Ryšių su visuomene veikla turi išskirtinę reikšmę, nes ši veikla dirba ne tik organizacijai, bet ir tarnauja visuomenei.
Tyrimo problema apibrėžiama šiais klausimais: kokia yra ryšių su visuomene veiklos situacija Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėse; kokias strategines plėtojimo galimybes turi ryšiai su visuomene, koks ryšių su visuomene poreikis yra šiandieninėje aplinkoje.
Tyrimo tikslui pasiekti buvo išsikelti uždaviniai: pateikti ryšių su visuomene ypatumus teorinius aspektu; išanalizuoti ir pateikti informaciją apie ryšių su visuomene veiklą, strategiją Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėse; išanalizuoti ryšių su visuomene poreikį Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėse; išanalizuoti ir pateikti ryšių su visuomene socialinę atsakomybę Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėse.
Atliktas tyrimas tik iš dalies patvirtino iškeltą hipotezę – ryšių su visuomene veikla puikiai plėtoja Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono Savivaldybėse.
Tikslui pasiekti buvo išanalizuota mokslinė literatūra ryšių su visuomene veiklos, strategijos klausimais, vykdomas interviu, vykdoma anketinė apklausa.
Atlikus tyrimą buvo nustatyta ryšių su visuomene veikla, strategija Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėse. Remiantis rezultatais bei rekomendacijomis, ryšių su visuomene veikla, gali būti tobulinama Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono Savivaldybėse.
Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, metodologinė bei analitinė (tiriamoji dalis), išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas bei priedai. Bakalauro darbo apimtis – 67 p., darbe yra 6 lentelės ir 17 paveikslų.