Proto ir patyrimo santykis pažinime

Džonas Lokas - anglų filosofas, politinis veikėjas, pedagogas. Savo darbuose jis teigia, kad bet kokio žmogiškojo pažinimo šaltinis - išorinis bei vidinis patyrimas, kuris neturi įgimtų vaizdinių – idėjų. Tai jis bando įrodyti ir savo veikale „Esė apie žmogaus intelektą“, pirmojoje knygoje „Apie įgimtas sąvokas“.

Įžangoje filosofas teigia, kad būtent intelektas iškelia žmogų virš kitų juntančių būtybių, lemia jo pranašumą ir viešpatavimą jų atžvilgiu ir dėl to jis yra vertas įdėtų pastangų, norint jį ištirti. Toliau Lokas atskleidžia, kodėl jis nori ištirti intelektą – pasak jo, viso to tikslas yra aptarti žmogaus pažintinius sugebėjimus, kaip jie taikomi objektams, su kuriais turi reikalą. Šioje esė politinis veikėjas stengiasi paaiškinti, kokiu būdu intelektas įgyja mūsų turimas daiktų savokas, nustatyti mūsų pažinimo tikrumo kriterijus ir žmonių įsitikinimo pagrindus, surasti ribą tarp nuomonės ir žinojimo bei išsiaiškinti, kokiais kriterijais mes turime reguliuoti savo pritarimą ir švelninti savo įsitikinimus, kai kalbama apie dalykus, apie kuriuos mes neturime jokių tikrų žinių. Taigi Džonas Lokas įžangoje išsikelia sau tokius tikslus: ištirti idėjų kilmę, tikrumą, apimtį ir būdus, kuriais intelektas jas įgyja, bei ištirti tikėjimo arba nuomonės, pritarimo prigimtį, pagrindus ir laipsnius.