Dž. Berklis - Traktatas apie žmogiškojo pažinimo principus

Kūrinį sudaro įžanga ir 156 sunumeruotos pastraipos. Jau pačioje pratarmėje autorius iš karto išreiškia savo baimę būti neteisingai suprastas paviršutiniškų skaitytojų, kurie yra linkę iš karto smerkti naują nuomonę dar net neperskaitę knygos iki galo, ir tikisi, kad mąslūs žmonės supras tiesą. Įžangoje, kuri pati yra suskirstyta į 25 sekcijas, Beklis pastebi, kad nors filosofija besidomintys žmonės turėtų jausti didesnę dvasios ramybę ir pasitenkinimą, iš tiesų yra taip, kad neapsišvietę žmonės jaučiasi gerai gyvendami įprastą gyvenimą ir pasikliaudami tik savo pojūčiais, o tie, kurie liaujasi vadovautis pojūčiais ir pasirenka mąstyti, tampa skeptikais, juos apninka abejonės dėl dalykų, kurie anksčiau atrodė visiškai aiškūs. Berklis tai aiškina tuo, kad mūsų protas yra įgimtai netobulas ir baigtinis, o tai, kas baigtina, negali paaiškinti begalinių dalykų.

("Be to, žmogaus protas yra baigtinis, todėl nenuostabu, kad, aiškindamas begalinius daiktus, jis įsivelia į absurdiškus prieštaravimus, iš kurių negali išsivaduoti, nes begalybė dėl savo prigimties negali būti suprasta to, kas baigtina.")

Autorius teigia, kad šiuo kūriniu jis siekia ištirti žmogiškojo pažinimo principus, kurie yra klaidingi ir trukdo suprasti tiesą, bei kurių reikėtų atsisakyti. Beveik visoje likusioje Įžangoje Berklis kritikuoja abstrakčių idėjų doktriną, kuri, pasak jo, yra bene svarbiausias veiksnys, trukdantis teisingai mastyti. Todėl Dž.Berklis neigia egzistuojant abstrakčias bendrąsias idėjas, kurių neįmanoma įsivaizduoti kaip turinčių kokį nors konkretų juslišką pavidalą. Dž.Berklis knygoje skaitytojui siūlo pabandyti įsivaizduoti bendrąją abstrakčią trikampio idėją, kuri nebūtų “nei bukojo, nei stačiojo, nei lygiakraščio, nei nelygiakraščio,- kartu jų visų ir nei vieno iš jų<...>“ idėja. Be abejonės, tokio trikampio, kuris būtų nei lygiašonis, nei nelygiašonis , nei statusis, nei bukasis ar smailusis įsivaizduoti neįmanoma, kaip ir spalvos, kuri būtų nei raudona, nei balta, nei juodai ir kartu visos jos, arba judėjimo, kuris būtų nei greitas, nei lėtas, nei tiesiaeigis, nei kreivaeigis. O kadangi tokio trikampio, tokios spalvos, tokio judėjimo įsivaizduoti neįmanoma, tai trikampis apskritai, spalva apskritai, judėjimas apskritai arba bet kuri kita vadinamoji abstrakti idėja yra visai ne idėja, o tik sąvoka, t.y. kalbos dalykas, žodis.