Referatas apie Nyčę

Išsamus referatas apie F. Nyčę.

Frydrichas Vilhelmas Nyčė (Friedrich Wilhelm Nietzsche) - vienas žymiausių IX a. Vokietijos filosofų, įnešęs daug prieštaravimų į tuometinės Vokietijos kultūrą ir visuomenę. Pirmiausiai į Nyčę reikėtų žvelgti kaip į filologą, nes būtent filologinis talentas padėjo atsiskleisti filosofiniams sugebėjimams, iš to išplaukia ir begalo gili minčių raiška, gili, nes už kiekvienos minties slypi gili potekstė, todėl ir pats Nyčė ragina neskubėti, skaitant jo veikalus, skatina įsigilinti, pabandyti suvokti, analizuoti. Jis nerašo tiems, kurie skuba, bėga per gyvenimą, nespėdami suvokti kodėl? Tiems, kas suvokė Nyčę, ar tiesiog manė, kad jį gebėjo suvokti, jo raštai paliko didžiulį poveikį, vieniems jis buvo teigiamas, kitiems sukrečiantis ar nepriimtinas, bet kaip bebūtų gaila, šį puikų filosofą nevisi suprato tinkamai. Būtent dėl Nyčės kūrybos suvokimo prieštaravimų jo kūryba dar nėra išnagrinėta ir išanalizuota iki galo, kaip nėra atskleistos ir visos jo gyvenimo paslaptys, intriguojančios net šių dienų kritikus bei tyrinėtojus.
Jo pažiūros smarkiai skyrėsi nuo jo pirmtakų, jis bandė pakeisti nusistovėjusiais gyvenimo, kaip savaime suprantamo dalyko, normas. Bandė pakeisti nusistovėjusią vertybių sistemą, bandė parodyti, kad tai, kas laikoma pernelyg vertinga, galbut nėra taip vertinga, bet priešingai, nei daugumos nuomone, jis nesmrekia senosios vertybių skalės, ją gerbia kaip praeitą žmonijos etapą, nereikia sumaišyti smerkimo, taip vadinamo įniršio ( taikomo Nyčės kūrybai ), su begaliniu troškimu pažadinti žmonijos protą, gebėjimą mąstyti, matyti. Jo filosofijai nėra konkrečios ribos, jokių idealų, jokios varžančios moralės, ir būtų didelė klaida ieškoti šių dalykų jo kūryboje, Nyčė turėjo idėjinių idealų, bet ne filosofinių, idėjiniai idealai suteikia tiktai polėkį, atspirties taška savarankiškam mąstymui. Nors Frydrichas Vilhelmas Nyčė bandė griauti senają morale, kitu aspektu jis kūrė naują moralę, tik ji jau nebeatitinka savo žodinės reikšmės, Nyčės moralė turėtų būti dinamiška, progresuojanti, kylanti,”mąstanti”, ne taip kaip senoji moralė. Tokios moralės pamatas yra gyvenimas, jis visuomet turėtų išlikti vienintele ir besąlygiška vertybe. Gyvenimas yra motyvas, kuris rodė kryptį Nyčės filosofijai ir buvo jungtis tarp jo paties skirtingų pažiūrų laikotarpių, kur viskas keitėsi kas keletą metų tik išlikdavo viena ir tas pats – motyvas. Kitas, Nyčei labai svarbus dalykas – tikslas, gyvenimo tikslas, tai kiekvieno žmogaus potencialas gyventi, judėti pirmyn, progresuoti, kita vertus, galima pasakyti, kad pats tikslas jau ir yra gyvenimas. Taigi šiame darbe ir pabandysiu pateikti savą požiūrį, savą F.V. Nyčė supratimą.