Renesanso filosofija: antropocentrizmo principas

Renesansas (atgimimas) - XIV a. vid. - XVII a. pirmieji dešimtmečiai Europos kultūros, meno ir visuomeninės minties suklestėjimo laikotarpis, kuriam būdingas atgaivintos antikos kultūros tradicijos ir dėmesys asmeniui. Ši kultūra atsirado ir suklestėjo labiausiai Italijoje.Tai pati įstabiausia ir ilgiausia kultūrinio kilimo epocha žmonijos istorijoje. (7)
Renesanso žmogus, kultūra ir filosofija skiriasi nuo antikinės, nors Atgimimas priešpastato save viduramžių krikščionybei, tačiau jis atsirado kaip viduramžių vystymosi pasekmė, ir todėl turi savyje tokių bruožų, kurie nebuvo būdingi antikai. Didelės įtakos viduramžių filosofijai turėjo Platono, o vėliau Aristotelio mokymas. Pagrindiniu Renesanso epochos bruožu buvo - orientacija į meną. Jei Viduramžius galime pavadinti religine epocha, tai Renesansą - tapybos, etikos epocha. Jeigu Antikos filosofijos dėmesio centre buvo gamta ir kosmosas, Viduramžiuose - Dievas ir su juo susijusi išsigelbėjimo idėja, tai Renesanso filosofijos objektas - žmogus. Dėl šios priežasties Renesanso filosofinis mąstymas charakterizuojamas kaip antropocentrinis.(5)
...