Viešojo valdymo reformos Lietuvoje

Kiekvienoje išsivysčiusioje valstybėje vyksta tam tikros reformos. Vienos jų skirtos pagerinti viešojo sektoriaus darbą, kitos priešingai – padeda gerinti visuomenės gyvenimą, ar tam tikrų visuomenėje egzistuojančių socialinių grupių padėtį. Piliečiai kartais net nežino, kokias reformas vykdo valstybės valdžia, deja, tai vyksta dėl per mažo visuomenės informavimo lygio. Reformos vyksta visuomet, jei nevyksta viena reforma, vyksta kita. Tačiau visos jos yra skirtingos savo tikslais, veikimo principu, galiausiai – tuo, kaip įsitvirtina visuomenėje. Kai kurios reformos savo pobūdžiu pasiekia visus visuomenės atstovus, kai kurios, pavyzdžiui, aukštojo mokslo reforma, paliečia tik tuos, kurie susiję su aukštuoju mokslu. Kitos – stengiasi įtraukti viešąjį verslą į viešąjį valdymą, taip gerindamos ne tik viešųjų paslaugų kokybę, bet ir lengvindamos paslaug7 teikimą.

Yra keletas viešojo valdymo reformų strategijų, kuriomis vadovaujasi valstybės. Vyriausybės, rengdamos reformas atsižvelgia į tai, ko nori jomis pasiekti, taip užtikrinama, kad jų norimi rezultatai būtų greičiau ir tiksliau pasiekti. Daug dėmesio sulaukia tos reformos, kurios paliečia kuo daugiau žmonių, arba yra sunkiau priimamos. Šiame darbe bus atskleista, kokios yra reformų rūšys, ir kurios iš jų dominuoja Lietuvos viešojo valdymo reformose. Taip pat, kurios reformos labiausiai atspindi vieną ar kitą reformų strategiją, ir kaip joms pavyko įsitvirtinti Lietuvoje.

Tema: Lietuvoje vyraujančios reformų strategijos

Problema: Kodėl Lietuvoje nevyrauja visos reformų strategijos?

Uždaviniai:

1. Aprašyti, kokios yra viešojo valdymo reformų strategijos ir jas apibūdinti;
2. Išsiaiškinti, kuris reformų scenarijus vyrauja Lietuvoje.

Darbo metodai: literatūros ir straipsnių analizė, įstatymų ir kitų teisės aktų analizavimas ir lyginimas.