Decentralizacijos procesų įtaka viešojo valdymo efektyvumui Lietuvoje

Aktualumas. Kiekvienos valstybės viešojo valdymo sistema yra tam tikrą struktūrą turintis darinys, kurį sudaro valstybės teritorijos administraciniai vienetai. Juose viešojo valdymo funkcijas atlieka atitinkami valdžios subjektai. Šių subjektų tikslas yra tenkinti gyventojų visuomeninius poreikius, teikiant viešąsias paslaugas. Todėl viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas tampa aktualia tema tiek kiekvienam tos valstybės piliečiui, kuris tiesiogiai susiduria su viešųjų paslaugų teikimu tiek ir dirbantiems viešajame sektoriuje, kadangi kiekviena institucija siekia rodyti geriausius rezultatus. Kalbant apie viešojo valdymo tobulinimą svarbu paminėti tai, jog tai yra ilgametis procesas, kurio metu siekiama tobulinti ir padaryti efektyvesnėmis centrinės, regioninės bei vietinės reikšmės institucijas. Anksčiau vyravęs centralizuotas šalies valdymas neatitiko ir nesugebėjo įgyvendinti šių išsikeltų tikslų, todėl šiuolaikinėse valstybėse yra siekiama decentralizuoti viešojo valdymo sistemą. Šiam tikslui įgyvendinti yra pasitelkiami decentralizacijos procesai. Šie procesai yra siejami su decentralizacijos formomis ir jų pritaikymu konkrečiose srityse. Decentralizacijos procesų metu dalis centrinės valdžios funkcijų yra perduodama žemesnio lygio institucijoms, šalies administraciniams vienetams. Tikslus funkcijų padalijimas garantuoja atitinkamo valdymo lygio atsakomybę, nuo ko priklauso priskirtų funkcijų vykdymo optimizavimas ir efektyvumas. Decentralizacija kaip reiškinys kelia dideles viltis susijusias su efektyvumo didinimu viešajame valdyme. Lietuvos atveju decentralizacija galima sakyti vyksta, tačiau viešojo valdymo institucijos neveikia taip efektyviai kaip galėtų. Todėl iškyla probleminis klausimas: Ar decentralizacija gali išspręsti viešojo valdymo efektyvumo problemas Lietuvoje?

Ištirtumas. Nemažai autorių yra nagrinėję decentralizacijos sampratas, jos privalumus ir trūkumus. Vieni iš jų J. Baltušnikienė, E. Backūnaitė, A. Raipa, D. Rushforth, F. Bouder, E. Lacey bei Zaharia P.ir I. Bilouseac. Savo straipsniuose jie pateikia ne vien decentralizacijos sampratos esmę, bet ir naudą viešojo valdymo sistemai. Backūnaitė E., ir Raipa A. straipsnyje „Decentralizacijos reformų teoriniai ir taikomieji aspektai.“ bei Baltušnikienė J. straipsnyje „Viešojo valdymo sistemos decentralizacija: turinys, pranašumai ir trūkumai.“ pateikia decentralizacijos formų klasifikavimą bei teorines ir praktines taikymo galimybes viešajame sektoriuje. Nakrošis V., Vilpišauskas R. knygoje „Ko verta politika? Viešosios politikos vertinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.“ taip pat Rossen E.D. „Viešojo sektoriaus produktyvumo didinimas.“ analizuoja viešojo sektoriaus efektyvumo sampratą bei jo vertinimo galimybes. Kalbant apie viešojo valdymo fiskalinės decentralizacijos problemas galima paminėti tokius autorius, kaip G. Davulis, G. Žigienė bei A. Astrauskas. Šie autoriai savo straipsniuose siekė išsiaiškinti Lietuvos savivaldybių finansinio savarankiškumo ypatybes.

Naujumas. Nors nemažai autorių yra rašę apie decentralizaciją, viešąjį valdymą bei efektyvumą, tačiau būtent straipsnių , kuriuose visa tai būtų apjungta į vieną visumą nebuvo rasta. Šiame darbe naujai pažvelgta į vyraujančius decentralizacijos procesus viešojo valdymo sistemoje. Tai pat atkreiptas dėmesys būtent į Lietuvos valstybės atvejį.

Darbo objektas – decentralizacijos procesai viešajame valdyme.

Tikslas – išanalizuoti kokia yra decentralizacijos procesų įtaka viešojo valdymo efektyvumui Lietuvoje.

Uždaviniai:

1. Aptarti decentralizacijos sąvoką ir jos formas.
2. Apibūdinti efektyvumo svarbą viešojo valdymo sistemoje.
3. Išanalizuoti Lietuvos viešojo valdymo decentralizaciją.

Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, teisės aktų analizė, apibendrinimas, sintezė.

Darbo struktūros apžvalga. Darbą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados bei naudotos literatūros sąrašas. Pirmąjį skyrių sudaro 4 poskyriai, kuriuose yra aprašoma decentralizacijos samprata bei jos formos, nagrinėjamas administracinės ir fiskalinės decentralizacijos santykis. Antrąją dalį sudaro 3 poskyriai. Juose pateikiama efektyvumo samprata, jo vertinimas bei kokią įtaką efektyvumui daro decentralizacijos procesai. Trečiąjį skyrių sudaro 3 poskyriai. Juose analizuojama administracinės decentralizacijos įtvirtinimas Lietuvoje, taip pat aptariamas Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimas bei fiskalinės decentralizacijos ir efektyvumo santykis Lietuvos savivaldos sistemoje.