Lietuvos ir Latvijos viešojo valdymo reformų analizė

Reformos visoms pasaulio valstybėms - pertvarkymo procesas, dažniausiai pradedamas kai iškyla tam būtinybė. Reforma reiškia gerą pokytį, sąmoningą stūmėjimąsi iš nepageidaujamos padėties į labiau pageidaujamą. Reformų tikslai būna noras sustiprinti bei sutvirtinti valstybę, pagerinti jos valdymą, gyvenimo lygį, padidinti pajamas, sumažinti išlaidas ir panašiai. Todėl reformos gerina jau egzistuojančią sistemą. O viešojo valdymo reformas sudaro sąmoningi pokyčiai viešojo sektoriaus organizacijų struktūrose bei procesuose.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius daugelyje pasaulio šalių įvyko nemažai viešojo valdymo reformų. Nepaisant šalių politinių bei administracinių sistemų skirtumų, jos vykdo gana panašaus tipo viešojo sektoriaus reformas. Ne išimtis ir Baltijos valstybės – Lietuva bei Latvija. Per ilgą šių šalių istoriją tautos priklausė įvairioms Europos imperijoms. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva ir Latvija nepaprastai pažengė į priekį pertvarkydamos savo valstybės valdymą, pasitelkdamos reformas. Viena iš tokių antros pakopos kaupiamųjų pensijų fondų veikla. Lietuvoje ir Latvijoje jie veiklą pradėjo skirtingu laiku.

Šio rašto darbo tikslas : apžvelgti ir palyginti Lietuvos ir Latvijos antrosios pakopos pensijų fondų veiklą.

Darbo uždaviniai:

1. Aprašyti viešojo valdumo reformos sąvoką.
2. Aptarti viešojo valdymo reformas Pabaltijo valstybėse.
3. Išanalizuoti Lietuvos ir Latvijos antrosios pakopos pensijų fondų veiklą.

Darbo objektas: viešojo valdymo reformos, antrosios pakopos pensijų fondai.