Viešojo valdymo reforma: samprata ir priežastys

Temos aktualumas: Vis labiau pasauliui globalėjant, kasdieną jam tampant vis atviresniam įvairių pasaulio šalių įtakai darosi akivaizdu, kad iš kitų valstybių perimamos ir reformos. Besivystanti pasaulio ekonomika, spartūs technologijų pokyčiai ir visaapimanti politinių sistemų Centrinėje, Rytų ir Pietryčių Europoje pertvarka, kai naujai susiformavusios demokratijos susiduria su teisėtumo, perimamumo problemomis ir kartu su didžiuliu poreikiu modernizuoti valstybės valdymo struktūras, stipriai veikia viešojo valdymo reformos pobūdį, jos eigą. Stiprėja suvokimas, kad viešasis valdymas nebegali likti toks kaip anksčiau. Vis dėl to, keičiantis visuomenei reikia pokyčių ir valstybės viduje.

Kiekviena valstybė pasirenk, kaip modernizuoti valdymą. Vienos seka šalių, jau įvykdžiusių reformas pėdomis, kitos stengiasi pačios atrasti savo kelią. Tačiau visos valstybės, vykdydamos reformą turi vieną bendrą tikslą, kurio jo siekia. Visos valstybės nori, kad jų valdymas taptų ekonomiškesnis. Kitaip sakant – kad valdymo aparatui išlaikyti reikėtų kuo mažiau lėšų, tačiau jis veiktų geriau negu iki tol. Todėl reformos toks svarbus kiekvienos šalies gyvavimo aspektas. Deja, ne visos reformos baigiasi sėkmingai. Tam, kad reformos būtų įgyvendintos sėkmingai ir po kelerių metų nereiktų jų vėl reformuoti reikia įsigilinti į reformų modelį ir strategijas, kurios leidžia optimizuoti reformų įgyvendinimą.

Ši tema labai aktuali todėl, kad dauguma posovietinių valstybių dar nėra pilnai įvykdžiusios viešojo valdymo reformų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių tai dar tebevykstantis procesas. Tik išanalizavus ir pilnai susipažinus su viešojo valdymo reforma, jos modeliais ir priežastimis galima įvykdyti reformas, kurios atneš tik teigiamus pokyčius viešajame valdyme.

Darbo problema: šiuolaikiniai visuomenei modernėjant, modernėti turi ir valstybė. Valstybė siekia tobulėti kartu su visuomene ir pateikti jai pigiai kainuojantį ir našiai dirbantį viešąjį sektorių. Tačiau susiduriama su problema, kad tai – beveik neįmanoma.

Darbo tikslas: Aprašyti viešojo valdymo reformos sampratą ir priežastis.

Uždaviniai:

1. Susipažinti su viešojo valdymo reformos samprata;
2. Nurodyti, koks yra pagrindinis viešojo valdymo reformos modelis;
3. Išaiškinti, kokios yra viešojo valdymo reformų strategijos;
4. Pateikti viešojo valdymo reformų priežastis;

Temos ištirtumas: Tema plačiai tyrinėta. Galima išskirti daugelį XX a. antros pusės ir ypač paskutinių dešimtmečių teoretikų, kurių darbai itin reikšmingi viešojo valdymo modernizavimo metodologijai. Tai W. Dunnas, D. Osborne'as, Ch. Hoodas, J. E. Lane. Daug dėmesio šiaip temai skyrė C. Pollitt ir G. Bouckaert, kurie ir susistemino reformos modelį. Viešojo valdymo reformas tyrė įvairūs Lietuvos autoriai: E. Backūnaitė, V. Domarkas, A. Raipa , V. Nakrošis, A. Tumėnas.

Darbas atliktas analizuojant įvairius mokslinius šaltinius, juos lyginant, sisteminant ir aprašant.