Sunkiai tariamų garsų įtvirtinimas lietuvių tautosakoje

Siekiant nustatyti, ar vaikas gimtosios kalbos garsus taria taisyklingai, svarbu atsižvelgti į vaiko kalbėjimo ir kalbos raidai būdingus dėsningumus pagal jo amžių, fiziologinis šveplavimas dažna vaikų kalbėsenos problema, kai garsai ištariami netaisyklingai arba iš vis neištariami. Garsų tarimo sutrikimai reikalauja logopedinės pagalbos. Garsų pamėgdžiojimai, greitakalbės padeda geriau įsisavinti vaikams sunkiai ištariamus garsus. Pvz: š,s,z,ž, k,g, r. Dažnai vaikai vaidindami turi atkartoti gyvūnų ir paukščių balsus, todėl pratimai su tokiais garsais lavina vaikų dikciją ir teisingą tarseną, foneminę klausą ir žodyną.

Tikslas: padėti greitai ir efektyviai įtvirtinti sunkiai tariamus garsus vaikų kalboje.