Vaiko, sergančio autizmu, atvejo analizė

Beveik prieš 60 metų JAV dirbęs austrų kilmės psichiatras Leo Kanneris ap­rašė grupę vaikų, kurie nemėgo bendrauti, teikė pirmenybę vienatvei, nekalbėjo arba buvo linkę kartoti tuos pačius žodžius, aktyviai priešinosi nusistovėjusios tvarkos ir aplinkos pokyčiams bei sunkiai mokėsi. Šią būklę L. Kanneris pavadi­no autizmu. Nors nuo to laiko daugybė mokslininkų tyrė minėtą sutrikimą, jis iki šiol tebėra pakankamai neaiškus. [Mikulėnaitė L.]

Autizmas – mąstymas, visiškai priklausantis nuo aktualių individo poreikių, psichinių būsenų, praradimas realaus santykio su tikrove; patologinis uždarumas; noro bendrauti nykimas; ryšių su artimaisiais ir aplinka silpnėjimas. [Ambrukaitis J.]

Autizmas yra priskiriamas įvairiapusių raidos sutrikimų grupei. Autizmo sutrikimas pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais ir lydi žmogų visą gyvenimą. Vieni autizmo požymiai gali keistis, stiprėti arba silpnėti, bet ypatumai išlieka visą laiką. [Mikulėnaitė L.]

Autizmas pasireiškia būdingais kokybiniais socialinio bendravimo komunikacijos ir elgesio sutrikimais. Tokie vaikai savo išvaizda nesiskiria nuo sveikų, tačiau dėl komunikacijos ir elgesio sutrikimų autizmu sergančių vaikų aplinkiniai dažnai nesupranta, nes jie atrodo užsidarę, nesuprantami, grubūs, nebendraujantys arba keistai bendraujantys. Tačiau tokie vaikai nėra nejautrūs ar atsiriboję; autizmo lemiama intuicijos ir empatijos stoka apsunkina šių vaikų kontaktą su aplinkiniais, o ir jiems patiems sukelia didelį nerimą socialinėse situacijose. Jiems ypač sunku sutikti ir priimti naujus nepažįstamus žmones, nes žmonių išvaizda (plaukai, drabužiai, nuotaikos) dažnai keičiasi, todėl artimam bendravimui jie mieliau renkasi ne žmones, bet daiktus, nes pastarieji nejuda ir nesikeičia. [Mikulėnaitė L.]

Pastaruoju metu manoma, kad autizmo priežastis – smegenėlių pažeidimas. Jos yra glaudžiai susijusios frontaline (kaktos) skiltimi, todėl sutrikimas toks įvairialypis. Smegenėlių funkcija gali sutrikti dėl organinio – neurologinio, genetinio, biocheminio ar kitokių centrinės nervų sistemos pažeidimų. Organinių pažeidimų priežastys, anot C. Gillberg ir M. Coleman, F. Happe, R. Simpson, P. Zionts, gali būti infekcinės ligos (raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė). Dažnesnė iš jų raudonukė – virusas įgytas pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Jis paveikia smegenis, dėl to gali rastis protinis atsilikimas, kurtumas, aklumas, taip pat ir autizmas.[ Ivoškuvienė R, Balčiūnaitė J.]